DK 109 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį su darbuotoju, jeigu darbas, dėl kurio šalys sulygo, yra nuolatinio pobūdžio. Minimas draudimas nėra absoliutus – DK 109 straipsnio 2 dalyje Įstatymo leidėjas nustatęs šio draudimo išimtis, t. y. terminuotas darbo sutartis su darbuotoju nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik tada, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys, o laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. yra leidžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Maksimalus terminuotos darbo sutarties sudarymo terminas yra penkeri metai (DK 109 straipsnio 1 dalis), o minimalaus šių sutarčių terminas DK nėra nustatytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad priėmimą į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin. 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Įstatymas) 65 straipsnis. Šiame straipsnyje yra nustatyta, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir asmenis, nurodytus Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.

Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

Pažymėtina, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės, remiantis Įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Asmuo, ketindamas dalyvauti viešame konkurse užimti vienai iš nurodytų pareigybių eiti, turi atitikti jai (pareigybei) Įstatymo 58 straipsnyje keliamus reikalavimus.

Nors įgyvendinant Įstatymo 65 straipsnio nuostatas nėra taikoma DK 111 straipsnio 3 dalis, nustatanti sąlygas, kurioms esant yra pagrindas pripažinti sudarytą su darbuotoju terminuotą darbo sutartį neterminuota, tačiau Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta darbdaviui pareiga su darbuotoju sudaryti neterminuotą darbo sutartį, jei jis antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti.

Minima garantija yra taikoma tik tais atvejais, kai šios procedūros įvyksta po Įstatymo įsigaliojimo arba kai konkursą profesoriaus pareigoms laimi asmuo, prieš tai jau du kartus laimėjęs tokį konkursą toje pačioje valstybinėje aukštojoje mokykloje (Įstatymo 95 straipsnio 8 dalis). Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas šis asmuo priimamas viešo konkurso būdu.

Paminėtina, kad mokslo ir studijų institucijos gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma (įstatymo 61 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad terminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju nei DK nei Įstatymo nuostatos nenumato dėstytojams, taip pat ir kitiems darbuotojams, su kuriais yra sudarytos terminuotos darbo sutartys, ir kurie nepriskirtini dėstytojams, teisės į išeitines išmokas, nustatytas DK 140 straipsnyje, nes minimo straipsnio 1 dalis yra taikoma tik tada, kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“ ir pagal DK 136 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo“ 1 dalies 6 punktą, t. y. kai yra likviduotas darbdavys, ir pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. DK 140 straipsnio 2 dalis yra taikoma tada, kai darbo sutartis nutraukiama kitais ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ pagrindais, išskyrus darbo sutarties nutraukimą pagal DK 125 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu“ ir 126 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui“ bei pagal DK 127 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu“ 1 dalį.

Paminėtina, kad nors DK ir Įstatymo nuostatos nenumato dėstytojams, su kuriais nutraukiamos terminuotos darbo sutartys DK 126 straipsnio pagrindu, teisės į DK 140 straipsnyje numatytas išeitines išmokas, tačiau darbdavys, šiuo atveju, mokslo ir studijų institucija, galėtų, vadovaudamasi DK 4 straipsnio 3 dalimi, savo lokaliniuose teisės aktuose nustatyti palankesnes terminuotų darbo sutarčių su dėstytojais nutraukimo nuostatas, nei jas nustato darbo įstatymai, pavyzdžiui, numatyti, kad atleidžiamiems pagal DK 126 straipsnį dėstytojams būtų mokamos tam tikrų dydžių išeitinės išmokos.

Paminėtina ir tai, kad DK nedraudžia dėl šių nuostatų susitarti ir įmonės kolektyvinėje sutartyje (DK 61 straipsnis).

VDĮ inf.