Iš neregistruotos individualios veiklos daugiau kaip 26 mln. pajamų gavusi sutuoktinių pora mėgino teisintis neva nekilnojamo turto pardavimo sandorius vykdžiusi savo valdomos įmonės vardu.

2013 m. liepos 10 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, jog atlikusi mokestinį patikrinimą išaiškino kauniečių sutuoktinių porą, kuri individualią veiklą – prekybą žemės sklypais – bandė „maskuoti" sandoriais su juridiniais asmenimis ir taip išvengti mokesčių. Įsigytus bei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus mainais už akcijas sutuoktiniai formaliai perleisdavo kaip įstatinį kapitalą turtiniu įnašu nuosavai įmonei, kuri vėliau juos parduodavo tretiesiems asmenims. Pajamos iš šių sandorių siekė 26 mln. litų. Neregistruotą individualią veiklą vykdžiusiems sutuoktiniams teks į valstybės biudžetą sumokėti daugiau kaip 3 mln. litų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir dar beveik tiek pat baudų bei delspinigių.

Analizuodami sutuoktinių vykdytų sandorių aplinkybes Kauno AVMI specialistai išsiaiškino, jog jie per kiek daugiau nei pusantrų metų įvykdė tris žemės sklypų pirkimo sandorius Vilniaus mieste. Pirmąkart įsigyta per 1,7 ha žemės, po daugiau nei pusės metų pora nusipirko dar vieną 1,6 ha sklypą, o dar po metų – beveik 4 ha žemės ūkio paskirties sklypą.

Siekdami išvengti mokesčių, kauniečiai mėgino „mėtyti pėdas" – sklypų pardavimus jie formino ne savo vardu, bet perleido juos įmonei, kurios vieninteliais akcininkais patys ir buvo. Taip jie padidindavo įmonės įstatinį kapitalą turtiniu įnašu – žemės sklypais. Atliekant patikrinimą išsiaiškinta, kad įsigytus sklypus sutuoktinių valdoma įmonė netrukus už tą pačią jų įsigijimo kainą pardavė nekilnojamo turto vystymo bendrovei, o ši juos perpardavė statybų bendrovei.

Tačiau nagrinėdamas minėtų nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorių aplinkybes mokesčių administratorius nustatė, jog sutuoktiniai dar prieš perleisdami žemės sklypus savo valdomai bendrovei juos padalijo į smulkesnius - 2 sklypus padalijo į 28 smulkesnius, o trečiąjį - į 34. Jų paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į paskirtį mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Taigi sutuoktiniai jau iš anksto juos paruošė statybai, o Kauno AVMI specialistai nenustatė jokių faktų, kad jie minėtus sklypus būtų naudoję asmeniniams poreikiams. Patikrinimo metu užfiksuota notariškai patvirtintų susitarimų tarp būsimų sandorių dalyvių dar tada, kai sklypų nuosavybės teisė priklausė sutuoktiniams. Pažymėtina ir tai, jog vienas sutuoktinių dalyvavo organizuotuose susitikimuose derantis dėl sklypų pardavimo kainos. Tai leidžia teigti, jog jau prieš perleidžiant sklypus nuosavai įmonei buvo nuspręsta dėl žemės sklypų realizacijos eigos. Įvertinus šiuos faktus Kauno AVMI nustatė, jog sutuoktinių veiksmai atitinka individualios veiklos, kuriai būdingas tęstinumas, savarankiškumas bei ekonominės naudos siekimas, požymius, o žemės sklypų perleidimas kontroliuojamai įmonei, su kuria sutuoktiniai laikomi susijusiais asmenimis, tebuvo priedanga siekiant išvengti GPM.

„Nors formaliai nelaikoma, kad turtinius įnašus perleidęs bendrovei už akcijas gyventojas gavo individualios veiklos pajamų, tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė turi būti teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formai, todėl jeigu įvertinus konkrečias sandorių aplinkybes nustatoma, jog turtas bendrovei perduodamas kaip įnašas siekiant išvengti pajamų mokesčio, tokie sandoriai gali būti priskiriami individualiai veiklai, o gyventojo gautos pajamos apmokestinamos, kaip individualios veiklos turto pardavimo pajamos. Šiuo atveju, atkūrus realias sandorių aplinkybes, nustatyta, kad įstatinio kapitalo didinimas tebuvo formalus sandoris, kurio pagrindu sukurtos sąlygos išvengti mokestinių prievolių, susijusių su sutuoktinių vykdyta individualia veikla. Tokiu atveju, jų valdoma įmonė vertinama tik kaip formalus sandorių dalyvis, o iš nekilnojamo turto pardavimo sandorių gautos pajamos - kaip jų pajamos iš individualios veiklos", - patikrinimo išvadas komentuoja Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.

VMI primena, kad gyventojai apie neapskaitomas pajamas, neregistruotą individualią veiklą, „vokeliuose" mokamus atlyginimus ar kitus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę VMI Pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk", užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.