Seimas priėmė naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2024 m. keisti negalios vertinimo modelį, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotą pagalbą ir paslaugas.

Kaip anksčiau yra pabrėžusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Pagal priimtus pakeitimus, ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis.

Jiems bus leidžiama rinktis, kurią išmoką norėtų gauti po negalios vertinimo.

Steigiama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra

Šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos.

Kadangi nė viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia, pritarta dviejų institucijų reorganizacijai.

Vietoj Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis bus įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras taps agentūrai pavaldžia įstaiga, kuri organizuos aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, mobilių komandų veiklą – jos vyks į namus, kad užtikrintų tinkamos priemonės parinkimą žmogui su negalia.

Bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.

Gerės pagalbos koordinavimas, informacijos prieinamumas

Šiuo metu tik trečdalis žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Į negalios vertinimo procesą nuspręsta įtraukti pagalbos koordinavimo organizavimą.

Nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas pagalbos vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys pagalbos planą, pagal kurį asmeniui turės būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.

Pagalbos plano įgyvendinimas leis nustatyti individualios pagalbos poreikį, laiku suteikti reikiamas paslaugas ir pagalbą, didinant žmogaus dalyvumo galimybes.

Tokiu būdu bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padės išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarys sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.

Naujomis nuostatomis nutarta įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažins asmens su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiks jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu.

Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, pagalbos taikymas ir informacijos prieinamumas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą ir paslaugas.

Lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija

Priimtais pakeitimais sutarta įteisinti naują lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Asmuo turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus 2944 Eur) ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus iki 5888 Eur).

Be to, žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.

Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, nutarta sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.

 Dauguma šio įstatymo nuostatų įsigalios 2024 m. sausio 1 d.