Prireikus pasiskolinti pinigų Lietuvos gyventojai dažniau linkę kreiptis į artimuosius nei į finansų įstaigas. Naujausias tyrimas rodo, kad dažniausiai skolinamasi iš antrosios pusės, tėvų ir draugų, o bankų ar kredito įstaigų paslaugomis naudojamasi gerokai rečiau. Finansų ekspertai įspėja apie grėsmes, kurias gali kelti neformalūs susitarimai be aiškiai apibrėžtų įsipareigojimų, o psichologai – apie riziką dėl pinigų susigadinti santykius.

Atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ tyrimas, skirtas Lietuvos gyventojų finansinei padėčiai, taupymo ir skolinimosi įpročiams nustatyti bei stebėti, parodė, kad pastaruosius 12 mėnesių beveik 10 proc. apklaustųjų papildomų lėšų skolinosi iš savo antrosios pusės, 9 proc. kreipėsi į tėvus, o 8 proc. – į draugus. 

Tuo metu bankų paslaugomis pasinaudojo kiek daugiau nei 7 proc. gyventojų, o paskolomis iš kredito bendrovių – 6 proc. respondentų. Pinigų nesiskolinę nurodė 57 proc. apklaustųjų.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad prireikus papildomų lėšų Lietuvos gyventojai dažniau skolinasi iš savo artimiausios aplinkos. Šią tendenciją stebime jau kurį laiką – tyrimą atliekame penktus metus ir per visą šį laiką artimieji išlieka vienu dažniausių papildomų pinigų šaltinių.

Skolinimasis iš šeimos ar draugų daugeliui gali atrodyti paprastesnis, greitesnis ir pigesnis sprendimas. Vis dėlto jis turi ir labai rimtų rizikų, ypač pinigus skolinančiam žmogui.

Neturint aiškaus susitarimo ar oficialiai įformintų įsipareigojimų, neatgautus pinigus susigrąžinti gali būti sudėtinga“, – pastebi „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis.

Skolinimosi įpročiai Lietuvoje taip pat skiriasi priklausomai nuo gyventojų amžiaus. Į šeimą ar draugus dėl finansinės pagalbos dažniausiai kreipiasi jauniausi, 18–24 metų, respondentai.

Tuo metu oficialių finansų įstaigų paslaugomis kiek dažniau naudojasi vyresnio darbingo amžiaus ir sostinės gyventojai.

Skola gali kainuoti santykius

Nors skolinimasis tarp artimų žmonių dažnai atrodo paprastesnis sprendimas, vis dėlto jis gali turėti pasekmių, apie kurias iš anksto nepagalvojama.

Ypač sudėtinga situacija gali susiklostyti tuomet, kai skolos nepavyksta grąžinti laiku arba pinigai apskritai negrąžinami. 

Psichologas Marius Daugelavičius pastebi, kad skolinimasis iš artimųjų beveik visada kelia grėsmę tarpusavio santykiams.

„Žmogus, kuris pasiskolina, tikisi, kad turės galimybę grąžinti. Kai jis negrąžina, tam, kuris paskolino, kyla ne patys geriausi jausmai. Jis išgyvena, išsižeidžia ir pyksta, galbūt spaudžia, reikalauja, priekaištauja.

Tada tas, kuris pasiskolino, savo ruožtu irgi užsigauna, įsižeidžia. Taip atsiranda visos prielaidos konfliktams“, – teigia M. Daugelavičius.

Pašnekovas taip pat teigia, kad prieš skolinant artimam žmogui reikėtų gerai pagalvoti, nes rizikuojama ne tik santykiais, bet ir pačiais pinigais – nėra garantijos, kad juos pavyks atgauti.

„Juk žmonės skolinasi dėl įvairių priežasčių – galbūt verslui, kuris gali nepasisekti, ar įvairioms investicijoms, kurios taip pat ne visuomet būna sėkmingos. Taigi yra tikimybė prarasti tuos pinigus. Ir ką darysi, kai jų negrąžins?“, – klausia psichologas.

M. Daugelavičius priduria, kad riziką galima sumažinti iš anksto aiškiai susitariant dėl skolos grąžinimo sąlygų. Pasak jo, verta sudaryti sutartį, ją patvirtinti pas notarą, o kai kuriais atvejais galima numatyti ir užstatą.

„Jeigu tai daroma protingai, be abejo, tada lieka mažiau galimybių turėti kažkokią problemą. Bet santykių problema vis tiek lieka. Na, atiduos brolis skolą – tai kas tada bus su mūsų santykiais? Apskritai tai jau nežinia kas“, – svarsto psichologas.

Skolinimasis – atsakingas sprendimas

Nepriklausomai nuo to, iš ko skolinamasi, svarbiausia prieš priimant sprendimą realistiškai įvertinti savo finansines galimybes ir įsitikinti, kad paskolos įmokos nesukels finansinių sunkumų.

Taip pat svarbu rinktis licencijuotus ir oficialiai veikiančius kredito davėjus. Sutarties sąlygos, palūkanos, mokesčiai ir vartotojų teisių apsauga turėtų būti aiškūs.

„Oficialūs kredito davėjai prieš suteikdami paskolą vertina žmogaus galimybes ją grąžinti – atsižvelgia į jo pajamas, turimus įsipareigojimus ir kredito istoriją.

Kredito istorija ir kreditingumo vertinimas nėra vien būdas apsidrausti paskolą suteikiančiai įmonei. Tai yra ir paties kliento apsauga, kad jis neprisiimtų įsipareigojimų, kurių vėliau nepajėgs vykdyti.

Todėl prieš skolinantis svarbu realistiškai įvertinti savo finansines galimybes ir skolintis tik tiek, kiek iš tiesų galima sau leisti grąžinti“, – sako T. Bataitis.

Bendrovės vadovas pabrėžia, kad prieš skolinantis taip pat svarbu patikrinti, ar kredito davėjas yra įrašytas į oficialų Lietuvos banko sąrašą. Skolinantis iš nelegaliai veikiančių skolintojų vartotojui gali kilti gerokai daugiau rizikų.

„Ypač svarbu nesiskolinti iš neoficialių, neprižiūrimų skolintojų. Tokiu atveju žmogus gali likti be įprastų vartotojo apsaugos mechanizmų, o neaiškios ar neskaidrios skolinimosi sąlygos gali įstumti į vis didesnes skolas.

Be to, kilus ginčui dėl skolos grąžinimo, gali atsirasti ir teisinių problemų. Todėl prieš skolinantis visada verta patikrinti, kas yra paskolos davėjas ir ar jis turi teisę teikti tokias paslaugas“, – sako T. Bataitis.

Tyrimo metu apklausti 1353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Reprezentatyvi gyventojų apklausa vykdyta 2026 m. gegužės – birželio mėnesiais.