Pelno mokesčio įstatymo komentaro pakeitimai

VMI prie FM parengė Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 58 str. 16 d. komentaro pakeitimus dėl laisvosiose ekonominėse zonose veikiančių juridinių asmenų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarkos.

Pateiktas naujojo PMĮ 58 str. 16 d. 2 p. komentaras, išaiškinantis juridinių asmenų, zonoje vykdančių apskaitos, buhalterijos ir konsultacinę veiklą, įstaigų administracinę ir aptarnavimo veiklą, žmogiškųjų išteklių veiklą, architektūros, inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklą (išskyrus tam tikras veiklas), apmokestinamojo pelno apmokestinimo tvarką.

Daugiau informacijos rasite čia.

Papildytas PVM įstatymo komentaras

VMI prie FM parengė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 13 str. 4 d. komentaro papildymą, atsižvelgdama į 2017 m. sausio mėn. taikomas Tarybos reglamento (ES) Nr. 1042/2013, kuriame detaliai paaiškinamos paslaugos, susijusios/ nesusijusios su nekilnojamuoju turtu, nuostatas.

Laikoma, kad šios paslaugos (nustatant jų suteikimo vietą) yra susijusios su nekilnojamuoju turtu, kai:

• tas turtas yra paslaugos sudedamoji dalis ar esminis teikiamos paslaugos elementas (pvz., turto nuoma, leidimas naudoti turto dalį ir kt.);
• paslaugos teikiamos ar skirtos nekilnojamajam turtui ir jomis siekiama teisiškai arba fiziškai pakeisti tą turtą (pvz., pastato rekonstrukcija, žemės apdirbimas ir kt.);
• paslaugų darbai susiję su žeme, įskaitant žemės ūkio paslaugas (žemės dirbimą, apsėjimą, drėkinimą, tręšimą ir kt.);
• suteikiamos teisinės paslaugos, susijusios su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimu, tam tikrų teisių į nekilnojamąjį turtą arba daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymu ar perleidimu net jei pagrindinis sandoris, kuriuo teisiškai pakeičiamas turtas, nėra įvykdomas.

Paslaugos, kurios nėra laikomos susijusiomis su nekilnojamuoju turtu ir kurioms nėra taikomos PVMĮ 13 str. 4 d. nuostatos:

• prekių saugojimas nekilnojamajame turte, jeigu nei viena konkreti nekilnojamojo turto dalis nėra skirta paslaugas įsigyjančiam asmeniui išimtinai naudoti;
• vietos stendui suteikimui mugėje ar parodoje kartu su kitomis susijusiomis paslaugomis, kad mugės ar parodos dalyvis galėtų rodyti savo eksponatus, pavyzdžiui, stendo dizainui, eksponatų pervežimui ir saugojimui, aprūpinimui mašinomis, laidų tiesimui, draudimui ir reklamai;
• teisinėms paslaugoms (išskyrus susijusias su nekilnojamuoju turtu), susijusioms su sutartimis, įskaitant konsultacijas dėl sutarties sąlygų, kaip perleisti nekilnojamąjį turtą arba užtikrinti tokios sutarties vykdymą arba įrodyti tokios sutarties buvimą, kai tokios paslaugos nėra susijusios su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimu.

Pažymime, kad aukščiau išvardintas paslaugų, susijusių/nesusijusių su nekilnojamuoju turtu, sąrašas nėra baigtinis ir nustatant paslaugų suteikimo vietą (kai paslauga gali būti susijusi su nekilnojamuoju turtu), kiekvieną situaciją reikėtų vertinti atskirai.

Daugiau informacijos rasite čia.

Papildoma informacija dėl biodujų ir gamtinių dujų apmokestinimo akcizais

2017 m. sausio 17 d. VMI prie FM pateikė atnaujintą informaciją dėl biodujų ir gamtinių dujų apmokestinimo akcizais.

Prievolė mokėti akcizus už biodujas atsiranda tada, kai jos Lietuvos Respublikoje parduodamos arba panaudojamos kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras.

Gamtinės dujos apmokestinamos tik tada, kai jos yra skirtos šilumai gaminti. Biodujos ir gamtinės dujos laikomos energiniais produktais, kuriems taikomos lengvatos tik tuo atveju, jeigu šie produktai sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus naudojimą infrastruktūros išlaikymui.

Taip pat paaiškinta:

• biodujų, gamtinių dujų apmokestinimas mišrios šilumos ir elektros energijos gamybos atveju;
• akcizų deklaracijų teikimo tvarka;
• pagamintos elektros energijos apmokestinimas, kai ji pagaminta iš gamtinių dujų;
• akcizų už biodujas, gamtines dujas, elektros energiją grąžinimo tvarka.

Daugiau informacijos rasite čia.

Dėl dovanų kuponų apmokestinimo PVM

2017 m. sausio 31 d. pateiktas VMI prie FM paaiškinimas dėl dovanų kuponų apmokestinimo PVM.

Minėtame paaiškinime išskiriamas:

a) dovanų kuponų, suteikiančių teisę įsigyti vienarūšes pakankamai aiškiai identifikuotas prekes ar paslaugas, apmokestinimas PVM;

b) kitų dovanų kuponų apmokestinimas PVM.

Jeigu yra parduodamas kuponas, kuris suteikia teisę įsigyti vienarūšes pakankamai aiškiai identifikuotas prekes ar paslaugas (pvz., Kino teatro „Forum cinemas“ dovanų kuponas, suteikiantis teisę apsilankyti kino seanse), gautas atlygis yra laikomas avansu PVM tikslais, todėl tokius dovanų kuponus parduodantis asmuo:

• turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM, kai kupono galiojimo terminas yra trumpesnis negu 12 mėn.;
• privalo apskaičiuoti PVM, jeigu kupono galiojimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėn.

Už kitus nei aukščiau įvardytus dovanų kuponus (pvz., parduotuvės „Ozas“ dovanų kuponas) gautas atlygis nėra laikomas avansu PVM tikslais, todėl PVM apmokestinimas atsiranda kai kuponai panaudojami pagal paskirtį ir taip vėlesnis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra įforminami PVM sąskaita faktūra.

Leidinys, be kita ko, smulkiau paaiškina kokiu tarifu turi būti apmokestinami dovanų kuponai, kokiais atvejais (įskaitant dovanų kuponų platinimą) turi būti išrašoma PVM sąskaita faktūra, ar apskaičiuojamas PVM už pasibaigusio galiojimo termino dovanų kuponus ir kitus su kuponų PVM apmokestinimu susijusius klausimus.

Pažymėtina, kad dovanų kuponų apmokestinimo tvarką planuojama keisti, siekiant įgyvendinti Tarybos direktyvą (ES) 2016/1065, kuri iš dalies keičia 2006/112/EB nuostatas dėl kuponų apmokestinimo tvarkos, todėl, remiantis direktyvos nuostatomis, tikėtina gali nebelikti pasirinkimo dėl kupono (vienarūšėms prekėms ar paslaugoms) apmokestinimo PVM momento.

Daugiau informacijos rasite čia.

Dėl valdybos ir stebėtojų tarybos narių veiklos

2017 m. vasario 20 d. VMI prie FM pateikė paaiškinimą dėl valdybos ir stebėtojų tarybos narių veiklos priskyrimo individualiai veiklai.

Atsižvelgdama į Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą valdybos ir stebėtojų tarybos nario rinkimo ir atšaukimo tvarką, sprendimų priėmimo būdą, ir į kitas aplinkybes, VMI prie FM konstatuoja, kad gyventojo, esančio Lietuvos įmonių valdybos arba stebėtojų tarybos nariu, vykdoma veikla neturi savarankiškumo ir versliškumo požymių.

Todėl, remiantis Gyventojų pajamų įstatymo 2 str. 7 d. nuostatomis, nėra laikytina individualia veikla ir Lietuvos vienetas, išmokantis valdybos ar stebėtojų tarybos nariui išmokas, privalo išskaičiuoti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.

Vis dėlto VMI prie FM pateikia ir pavyzdį, kai valdybos ar stebėtojų tarybos nario veikla gali būti priskiriama prie individualios veiklos, t.y. kai nuolatinis Lietuvos gyventojas yra kelių užsienio įmonių valdybos narys.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pateikti išaiškinimai dėl 2016 m. pajamų

Artėjant gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo už 2016 m. terminui, VMI prie FM paskelbė šiuos paaiškinimus:

• Dėl 2016 metais gyventojų gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumų;
• Dėl 2016 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo tvarkos.

Atnaujinti leidiniai ir lentelės

VMI prie FM informuoja apie atnaujintus leidinius ir lenteles:

• „PVM atskaitos tikslinimas“;
• „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos užpildymas“;
• „Pelno mokesčio lengvatos“;
• „Prievolė pirkėjui apskaičiuoti įsigytų prekių ir paslaugų PVM“;
• „Neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas 2016/2017 m. mokestiniu laikotarpiu”;
• Lentelė „Pašalpų apmokestinimas“;
• Lentelė „Palūkanų apmokestinimas“;
• Lentelė „Dėl gyventojų pajamų apmokestinimo tvarkos nuo 2017-01-01“.

Priimtas naujos redakcijos Konkurencijos įstatymas

2017 m. sausio 12 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Konkurencijos įstatymą. Esminė naujovė numatyta įstatyme – užtikrinamos palankesnės galimybės reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl tarp ūkio subjektų sudaryto draudžiamo susitarimo arba piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Taip pat, įstatyme įtvirtinta pasikeitusi tvarka dėl įmokų už koncentracijų nagrinėjimą.

Įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. vasario 1 d.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pakeistas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas

2017 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimus, kurie patikslina vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sampratą.

1. Vidutine įmone laikoma, jei:

• metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų; arba
• balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų;
• dirba ne daugiau kaip 250 darbuotojų.

2. Maža įmone laikoma, jei

• metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų; arba
• balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų;
• dirba ne daugiau kaip 50 darbuotojų.

3. Labai maža įmone laikoma, jei:

• metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; arba
• balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų;
• dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų.

Įstatyme taip pat patikslintos paramos smulkiajam ir vidutinio verslo subjektams teikimo formos. 

Įstatymas įsigalios 2017 m. gegužės 1 dieną.

Daugiau informacijos rasite čia.

Patvirtintas aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašas

2017 m. vasario 8 d. Vyriausybė patvirtino aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Sąraše numatytos 27 profesijos, tarp kurių:

• Grafikos dizaineris;
• Kompiuterių sistemų analitikas;
• Duomenų bazių administratorius;
• Informacinių technologijų sistemų administratorius;
• Programuotojas;
• Tinklo analitikas ir kt.

Užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą pagal sąraše nurodytą profesiją, taikoma supaprastina leidimo laikinai gyventi (Mėlynosios kortelės) išdavimo procedūra.

Daugiau informacijos rasite apžvalgoje.

Paskelbtas atnaujintas vidutinis mėnesinis atlyginimas

Lietuvos statistikos departamentas vasarį paskelbė atnaujintą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) už 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, kuris lygus 822,8 eurams.

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) dydis yra aktualus užsienio piliečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvoje kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai (Mėlynosios kortelės).

Nuo Mėlynosios kortelės tipo priklauso, ar Mėlynosios kortelės turėtojui mokamas atlyginimas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 arba 3 vidutiniai atlyginimo dydžiai Lietuvoje (t.y. atitinkamai 1,235 EUR arba 2,469 EUR).

Daugiau informacijos rasite čia.

 UAB „Deloitte Lietuva“ inf.