Seimas po svarstymo pritarė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-732(2) ES), kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.

Svarstomomis pataisomis numatoma išplėsti subjektų, kuriems būtų taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas.

Pagal siūlomus pakeitimus įstatymas būtų taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme planuojama tikslinti nuostatas, susijusias su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, rizikos vertinimu, finansų įstaigų ir kitų subjektų priežiūra ir kt.

Projektu siūloma reglamentuoti klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimus praplečiant nuotolinio kliento tapatybės nustatymo galimybes.

Siekiant užkirsti kelią galimam terorizmo finansavimui, teisės aktų pakeitimais numatoma griežtinti atsakomybę už pinigų plovimą.

Už šio įstatymo pažeidimus galėtų būti skiriamas įspėjimas, bauda (iki 1,1 mln. eurų kitiems įpareigotiesiems subjektams, iki 5,1 mln. eurų finansų įstaigoms), laikinas nušalinimas nuo pareigų, laikinas teisės disponuoti lėšomis apribojimas, licencijos panaikinimas ir kitos poveikio priemonės.

Iki šiol už finansinius nusikaltimus, pinigų plovimą taikytos baudos siekė vos 6 tūkst. eurų.

Be to, visi juridiniai asmenys privalėtų saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius savininkus, fizinius asmenis (naudos gavėjus) ir ją atskleisti pateikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui.

Šia informacija galės naudotis finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėją.

Taip pat siekiama nustatyti, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai Lietuvoje būtų atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas.

Po svarstymo už naujas nuostatas balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 31 parlamentaras. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimo inf.