Kvalifikuotų darbuotojų šalyje ieškantys darbdaviai rugpjūtį galėjo jiems pasiūlyti 34,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Vasaros paskutinį mėnesį darbo jėgos paklausa, palyginti su liepa, išaugo beveik 15 proc.

Labiausiai didėjo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, socialinių darbuotojų ir ikimokyklinio ugdymo specialistų paklausa – per rugpjūtį įregistruota 658 laisvų darbo vietų įvairių dalykų pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo specialistams.

Šalies ugdymo įstaigoms reikėjo lopšelio – darželio auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, lietuvių ir anglų kalbų, muzikos ir matematikos.

Rugpjūtį 43 proc. išaugo nusiųstų įgyti naujų profesijų skaičius. Daugiau kaip 1,5 tūkst. mokysis darbo rinkoje paklausių C ir CE kategorijos transporto priemonių vairuotojo, apskaitininko, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų, slaugytojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo, krautuvų vairuotojo ir kt. mokymo programų.

Profesijos neturintis jaunimas rinkosi retesnes mokymo programas – Front-end programavimo, grafikos dizaino, PHP Laravel karkasas (programavimo sfera), programavimas: PHP kalba, tatuiruočių specialisto, tinklalapių ir aplikacijų dizaino, želdynų prižiūrėtojo, žiniatinklio programuotojo modulinę ir kt.

Darbo birža per mėnesį užimtumą suteikė 24,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tarpininkavo įdarbinant beveik 14 tūkst., savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 7,6 tūkst.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 2,6 tūkst. bedarbių.

Naujų nedirbančių gyventojų skaičius, palyginti su liepa, šalies teritorinėse darbo biržose sumažėjo 5 proc. – per rugpjūtį bedarbio statusas suteiktas 20,4 tūkst. asmenų.

Rugpjūtį ieškodami darbo į teritorines darbo biržas kreipėsi 7,1 tūkst. jaunesnių kaip 30 metų amžiaus jaunuolių, iš jų – 1,2 tūkst. absolventų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. buvo registruota 132,5 tūkst. bedarbių – 7,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, tai yra tiek pat, kiek pernai tuo pačiu metu.

Jaunų bedarbių iki 29 metų buvo 21,9 tūkst. Palyginti su 2016 metų rugsėjo 1 d., registruotas jaunimo nedarbas sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 4,4 proc.

Didžiausias nedarbas registruotas Ignalinos – 14,3 proc., Lazdijų – 14,0 proc. ir Zarasų – 13,8 proc. rajonų savivaldybėse, mažiausias – Neringos - 3,0 proc., Kretingos rajono – 3,2 ir Birštono – 4,0 proc. savivaldybėse. Tarp didžiausių Lietuvos miestų aukščiausias registruotas nedarbas Kaune – 7,2 proc., mažiausias – Šiauliuose – 5,1 proc.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus inf.