Aktyviai pirko būstus ir žemės sklypus

Antrąjį rudens mėnesį augimas fiksuotas beveik visuose nekilnojamojo turto (NT) rinkos segmentuose - pirkėjų aktyvumu džiaugtis galėjo tiek būsto, tiek žemės sklypų pardavėjai.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje pardavimo sandoriais perleisti 10 906 pastatai, patalpos ir žemės sklypai.

Tai 3,1 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį, kai gyventojai perleido 10 583 NT objektus, ir 5,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (10 361).

Po pasyvios rudens pradžios, spalį vėl suaktyvėjo būsto pirkėjai. Per mėnesį šalies butų pardavimai augo 6,2 proc. (nuo 2 843 rugsėjį iki 3 019 spalį), individualių namų - 4,2 proc. (nuo 946 iki 986).

Palyginimui, praėjusių metų spalį Lietuvoje butų pardavimo rodikliai buvo panašūs (3 013), o namų buvo perleista 13,2 proc. mažiau (871).

Spalis buvo dosnus Vilniaus butų pardavėjams. Per pastarąjį mėnesį sostinėje parduotos 934 gyvenamosios patalpos - tai 3,9 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 10,9 proc. mažiau nei pernai spalį.

Priešinga situacija buvo matoma Vilniaus individualių namų rinkoje - jų pardavimai 13,5 proc. viršijo praėjusių metų spalio rezultatus, tačiau 23,4 proc. atsiliko nuo rugsėjį fiksuotų rodiklių. Iš viso per mėnesį sostinėje parduoti 59 individualūs namai.

Tuo metu Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje gyventojai būstą pirko aktyviau lyginant tiek su rugsėju, tiek su praėjusių metų spaliu, o mažėjusiu aktyvumu išsiskyrė tik Šiaulių būsto rinka.

Didžiausias augimas fiksuotas uostamiestyje, kur savininkus spalį pakeitė 18 namų ir 301 butas - šie rodikliai yra atitinkamai 80 proc. ir 37,4 proc. didesni nei rugsėjo mėnesį.

Lietingi spalio orai neišgąsdino ir pastaruoju metu aktyvumu pasižyminčių žemės sklypų rinkos dalyvių. Iš viso per pastarąjį mėnesį Lietuvoje perleistas 5 431 žemės sklypas. Palyginimui, rugsėjį visoje šalyje buvo parduoti 5 425 sklypai, pernykštį spalį - 5 001 sklypai.

Trečdaliu išaugo įkeisto turto vertė

Lietuvoje šiemet įkeista turto už daugiau nei 7 mlrd. eurų - trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Dažniausiai įkeičiami išlieka žemės sklypai ar kitas nekilnojamasis turtas, sudarantis beveik 90 proc. Hipotekos registre per šiuos metus įregistruoto turto.

Registrų centro duomenimis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių turtą įkeisti nusprendė beveik 38 tūkst. asmenų. Didžioji dalis hipotekos sandorių - sutartinė hipoteka ar įkeitimas, kurių per šiuos metus sudaryta 28 780.

Įkeičiamo turto sąraše galima rasti įvairiausių objektų - nuo transporto priemonių iki prekių ženklų, laivų, orlaivių ar nuomos teisių, o nuo 2012 m. Lietuvoje atsirado galimybė įkeisti įmones.

Pastarosios hipotekos objektu tampa vis dažniau - vien per šių metų sausį-spalį įkeistos 83 įmonės, kai per visus praėjusius metus buvo įregistruotos 63 įmonių hipotekos.

Vis dėl to dažniausiai įkeičiami nekilnojamieji daiktai. Per dešimt šių metų mėnesių Hipotekos registre įregistruoti 24 146 įkeisti žemės sklypai, 14 194 butai, 6 218 gyvenamųjų ir 4 889 negyvenamieji pastatai.

Iš viso šiemet jau įkeisti 76 445 turto objektai, o jų bendra vertė sudaro beveik 7,39 mlrd. eurų. Pernai per tokį patį laikotarpį buvo įkeista 75 370 turto objektų, o jų vertė siekė 5,46 mlrd. Eur.

Lietuvoje turtą įkeisti paprastai ryžtasi būstą įsigyti siekiantys asmenys. Tai atsispindi ir statistikoje: daugiau nei trečdalis visų šiemet hipotekos sandorius sudariusių asmenų yra 31-40 metų amžiaus, dar apie 30 proc. - 21-30 metų amžiaus asmenys.

Didžiausiais kreditoriais išlieka bankai, su kuriais sudaryta 7 iš 10 visų per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Hipotekos registre įregistruotų sandorių.

Registrų centro Sandorių registrų departamento Hipotekos registro skyriaus vedėjas Klaidas Navickas sako, kad hipoteka yra plačiai paplitęs prievolės užtikrinimo būdas, pavyzdžiui, norint gauti paskolą iš banko, - juk ne kiekvienas žmogus turi laisvų lėšų didelės vertės turtui įsigyti.

Anot jo, pastaruoju metu hipoteka neretai naudojama ir tarp dviejų fizinių asmenų, taip užtikrinant, kad skola bus laiku grąžinta.

Tiesa, K. Navickas taip pat atkreipia dėmesį, kad turtą galima įkeisti ir kelis kartus, o hipoteka seka paskui daiktą ir jį pardavus.

Todėl perkant būstą verta pasitikrinti, ar perkamas turtas nėra įkeistas - tai padaryti galima atvykus į Registrų centro padalinį arba elektroniniu būdu pateikus prašymą pagal turto ar asmens identifikavimo kodą.

Tuo metu tiems, kurie jau atsiskaitė su kreditoriumi, vertėtų pasitikrinti, ar hipoteka išregistruota, mat pasitaiko tokių atvejų, kad apie „pamirštą" išregistruoti hipoteką asmuo sužino tik po kelerių metų, kai nusprendžia būstą parduoti.

Siekdami apsidrausti nuo tokių nemalonių situacijų, duomenis apie save gyventojai kartą per metus gali sužinoti neatlygintinai.

Iš viso nuo 1998 m. balandžio, kai pradėjo veikti Hipotekos registras, jame užregistruota daugiau nei  pusė milijono sutartinių turto įkeitimo sandorių. Įvykdžius įsipareigojimus, beveik 290 tūkst. hipotekos sandorių buvo išregistruoti.

Šiuo metu Hipotekos registre įrašyta daugiau kaip 306 tūkst. fizinių ir beveik 15 tūkst. juridinių asmenų, kurie savo įsipareigojimus yra užtikrinę turto įkeitimu.

Registrų centro inf.