Kainų šuolis pasaulinėse rinkose

Maisto ir energijos kainų augimą, kaip žinoma, daugiausia nulėmė išorės veiksniai, kuriems Lietuva, kaip maža ekonomika, įtakos neturi.

Naftos kaina pernai pasaulinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 20 proc. – tai brangino ir degalus Lietuvoje.

Kitas stiprus kainas prekių lentynose paveikęs veiksnys buvo pasaulinės maisto žaliavų kainos, kurios pernai padidėjo apie 12 proc. Iš itin dažnai vartojamų maisto produktų labiausiai pasaulinėse rinkose brango žaliavinis pienas, aliejai ir riebalai.

Vidutiniškai per metus Lietuvoje apie 20 proc. padidėjo sviesto kaina, aliejus ir kiti riebalai pabrango apie 12 proc.

Kadangi šių maisto žaliavų brangimas buvo pasaulinis, Lietuva pagal jį nebuvo išskirtinė: panašiai pieno produktų, sviesto, aliejų ir riebalų kainos padidėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje.

Infliaciją didino mokesčių pokyčiai

Vis dėlto bendro prekių krepšelio kaina Lietuvoje ir Estijoje augo sparčiau nei Latvijoje. Viena iš priežasčių buvo ta, kad abiejose šalyse nemenkai išaugo alkoholinių gėrimų kainos.

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje buvo nemenkai keliami akcizai alkoholiui. Dėl to Lietuvoje vien alaus kainos vidutiniškai per metus padidėjo apie 30 proc., o Estijoje – apie 12 proc.

Pernai Lietuvoje mokestiniai pokyčiai – akcizai alkoholiniams gėrimams, šilumos PVM lengvatos pokyčiai – padarė didelę įtaką infliacijai.

Jeigu nagrinėtume infliaciją, neapimančią minėtų mokesčių pakeitimų, pamatytume, kad Lietuvoje kainų augimas labai panašus į kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kainų augimą, svyruojantį apie 3 proc.

Tai rodo, jog visos jos yra vis dar besivystančios ekonomikos šalys ir jose tebevyksta panašūs konvergencijos procesai, t. y. artėjimas prie ES vidurkių.

Kodėl brango paslaugos?

Paslaugų kainos Lietuvoje vis dėlto augo daugiausia iš kitų euro zonos valstybių. Nemenką paslaugų kainų augimą Lietuvoje reikėtų sieti su darbo užmokesčio raida. Nors darbo užmokestis visose Baltijos šalyse kilo daugiau nei euro zonos vidurkis, smarkiausiai iš trijų Baltijos sesių jis paaugo Lietuvoje.

Kadangi darbo užmokestis paslaugų sektoriuje dažniausiai sudaro visų sąnaudų liūto dalį, verslininkai gana greitai gali algų padidinimą įtraukti į galutinę kainą vartotojams.

Labiausiai iš paslaugų per metus Lietuvoje brango restoranų ir kavinių bei būsto priežiūros ir remonto paslaugos.

Kas laukia 2018 m?

Šiemet infliacijos tempai bus mažesni, nes turėtų priblėsti veiksnių, padidinusių infliaciją pernai, poveikis. Pavyzdžiui, nenumatoma didinti akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams, o akcizai tabakui kils mažiau nei pernai.

Be to, prognozuojama, kad pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos šiemet augs gerokai mažiau, todėl ir tokios kainos vartotojams turėtų augti lėčiau.

Galiausiai, nors darbo užmokestis turėtų didėti ir ateityje, negalima manyti, kad jis šiemet kils tiek daug, kiek pernai.

Jau kurį laiką dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei darbo našumas. Tokia padėtis nėra tvari, nes verslas privalo išlaikyti konkurencingumą.

Taigi, dėl visų šių aplinkybių Lietuvos bankas numatė, kad šiais metais kainų augimas bus mažesnis nei pernai – jis sieks 2,6 proc.

Lietuvos banko inf.