Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-1653(2), reglamentuojančias skolų išieškojimą. Kaip projekto pristatymo metu pažymėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, pataisos parengtos įgyvendinant Vyriausybės programą, kurioje įsipareigota kompleksiškai įvertinti Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias išieškojimų iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, taip pat išieškoma iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Taip pat išieškojimą iš jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų.

Pasak ministro, pagal šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 663 straipsnį nustatyta, kad sumai neviršijant 2030 eurų, ji negali būti išieškoma iš skolininko paskutinio gyvenamojo turto: „Ši suma iš esmės buvo patvirtinta 2006 metais ir iki šios dienos niekaip ji nebuvo keičiama. Kaip žinote, nekilnojamo turto kainos iš tikrųjų stipriai išaugo, infliacija ir t. t. Todėl ta suma - 2030 eurų neatitinka realios situacijos. Numatyta, kad būtų nustatyta 4 tūkst. eurų. Tik tuo atveju, jeigu skola būtų 4 tūkst. eurų, būtų galima nukreipti skolos išieškojimą į paskutinį būstą."

Siekiant paskatinti skolininką laisvai siekti skolos grąžinimo, nustatyta, kad iš paskutinio būsto nebus išieškoma, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, kad visą sumą gali padengti per 18 mėnesių ir tai iš tikrųjų vyksta.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios minimalios mėnesinės algos, tačiau, pasak ministro, Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad iš skolininko sąskaitų galima išieškoti visa apimtimi, su tam tikromis išimtimis. „Esamas reguliavimas reiškia, kad skolininkas vykdymo procese gali būti paliekamas be jokių lėšų. Sprendžiant šią problemą, projekte numatyta, kad iš skolininko sąskaitos kiekvieną mėnesį gali būti nurašomos tik minimalių vartojimo poreikio dydį neviršijančios lėšos, vadinasi, jeigu skolininkas gauna, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį, tai galima išieškoti iki 245 eurų. Tai labai gera priemonė apsaugoti skolininko interesus, juolab kad skolininkas neliktų visiškai be nei vieno euro savo pragyvenimui tenkinti", - pristatydamas projektą sakė E. Misiūnas.

Civilinio proceso kodekso pataisomis sumažinti ir 736 straipsnyje nustatyti išskaitų dydžiai, tokiu būdu skolininkams suteikiant galimybę patenkinti bent minimalius poreikius.

Ministro teigimu, šiuo metu skolininkui, gaunančiam minimalų atlyginimą ir turinčiam dvi ar daugiau vykdomų bylų, išskaitoma 50 proc. darbo užmokesčio, tad jam pragyvenimui lieka tik 180 eurų. Priimtais pakeitimais kodekse įtvirtinta, kad iš minimalios mėnesinės algos neviršijančių pajamų būtų išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc., o iš minimalią mėnesinę algą viršijančių pajamų 50 proc., (šiuo metu yra 70 proc.).

Patikslintas ir galiojančio teisės akto 739 straipsnio 8 punktas: jei skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos išskaitomos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskiri priimto teisės akto straipsniai įsigalioja skirtingu metu.

Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 150 straipsnio 4-6 dalyse nurodyti išskaitų dydžiai atitinka Civilinio proceso kodekse nurodytus išskaitų dydžius, atitinkamai pakeistas ir Darbo kodekso 150 straipsnis (projektas Nr. XIIIP-1654(2). Balsavimo rezultatai: už balsavo 85, prieš ir susilaikė po vieną Seimo narį.

Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.

LR Seimo inf.