Viršvalandžiai – viena dažniausių darbo organizavimo temų, ypač didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų.

Kas laikoma viršvalandžiais?

Pagal Darbo kodekso 119 straipsnį viršvalandžiai – tai darbas, viršijantis nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą. Jie gali atsirasti dėl objektyvių darbo organizavimo aplinkybių ar papildomo darbo poreikio.

Per 7 dienas galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių (nebent darbuotojas raštu išreiškia sutikimą dirbti iki 12 valandų). Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, jei kolektyvinė sutartis nenustato kitaip. Taip pat būtina laikytis maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

„Viršvalandžiai nėra įprasta darbo organizavimo priemonė, jie galimi tik esant realiam poreikiui ir laikantis visų Darbo kodekso nustatytų ribojimų“, – pabrėžia kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kada sutikimas dėl viršvalandžių būtinas, o kada – ne?

VDI primena, kad viršvalandžiai galimi tik darbuotojui raštiškai sutikus, išskyrus Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Sutikimo nereikia, kai:

1. atliekami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų pasekmes;
2. būtina skubiai užbaigti darbą ar pašalinti gedimus, dėl kurių reikšminga dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba būtų sugadintos medžiagos, produktai ar įrenginiai;
3. viršvalandiniai darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.

Sutikimas gali būti pateikiamas įvairiomis rašytinėmis formomis – taip pat ir elektroniniu laišku ar trumpąja žinute, jeigu aiškiai identifikuojamas turinys, siuntėjas, pateikimo faktas ir laikas, be to, užtikrinama galimybė informaciją išsaugoti ir atkurti.

„Svarbiausia, kad sutikimas būtų konkretus ir pateikiamas tik esant konkrečiai viršvalandinio darbo situacijai, t. y. tik atsiradus faktiniam viršvalandžių poreikiui, nes iš anksto pasirašyti bendro pobūdžio ar neriboto galiojimo sutikimai neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – pažymi Š. Orlavičius.

Suminė darbo laiko apskaita: kada atsiranda viršvalandžiai?

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai gali atsirasti ne tik viršijus apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir konkrečiai dienai grafike nustatytą darbo trukmę.

Pavyzdžiui, jei darbuotojo grafike numatyta dirbti 6, tačiau faktiškai dirbama 8 valandas, papildomos 2 valandos laikomos viršvalandžiais. Tokiu atveju būtinas rašytinis darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, o darbas apmokamas didesniu tarifu einamąjį mėnesį (ne apskaitinio laikotarpio pabaigoje).

Be to, taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai gali susidaryti ir apskaitinio laikotarpio pabaigoje (dirbant pagal patvirtintą grafiką). Ar susiklostė viršvalandinis darbas, nustatoma palyginus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką su nustatyta darbo laiko trukme. Tokiais atvejais apmokėjimas atliekamas vadovaujantis Darbo kodekso 115 straipsnio 5 arba 6 dalimis.

„Darbdaviai turėtų itin atidžiai pildyti darbo laiko apskaitą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai grafike suplanuotas trumpesnis darbo laikas, tačiau darbdavio pavedimu dirbama ilgiau, ir tai nėra tinkamai apskaitoma, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Atkreiptinas dėmesys, kad iki darbo dienos darbovietėje pabaigos darbo laiko apskaitos dokumentuose privalo būti pažymėti viršvalandžiai.“

Švenčių dienų išvakarės: viena valanda trumpiau

Pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė turi būti sutrumpinama viena valanda.

Jei dėl darbo organizavimo ypatumų darbuotojas negali dirbti trumpiau, papildoma valanda laikoma viršvalandžiais. Tokiu atveju būtina gauti darbuotojo rašytinį sutikimą ir darbą apmokėti padidintu tarifu.

„Net ir švenčių išvakarėse taikomos bendrosios viršvalandžių taisyklės – būtinas konkretus, laisva valia išreikštas sutikimas ir tinkamas apmokėjimas“, – akcentuoja kancleris.

Viršvalandžiai negali tapti įprasta praktika

VDI atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai negali būti planuojami iš anksto kaip nuolatinė darbo organizavimo forma. Jei papildomos valandos tampa kasdiene praktika, tai gali rodyti netinkamą darbo planavimą ar darbuotojų trūkumą. Š. Orlavičius primena, kad darbdaviai turi organizuoti darbą taip, jog viršvalandžiai būtų išimtis, o ne taisyklė. Anot jo, darbuotojai turėtų žinoti, kad jų teisė atsisakyti dirbti viršvalandžius – išskyrus įstatyme numatytas išimtis – saugoma įstatymo.

Ką sako teismų praktika?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandžiais laikomas darbas, dirbamas viršijant nustatytą normą, darbdavio nurodymu ar su jo žinia, ir tik įstatymo numatytais atvejais arba darbuotojui sutikus.

Vien darbuotojo buvimas darbo vietoje ilgiau nei nustatyta savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jei tai vyksta be darbdavio nurodymo, žinios ar leidimo. Tačiau tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su darbo specifika, viršvalandžių nebuvo galima išvengti, toks darbas turi būti įtraukiamas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas Darbo kodekso nustatyta tvarka.

VDI ragina tiek darbdavius, tiek darbuotojus atsakingai vertinti viršvalandžių taikymą, užtikrinti skaidrią darbo laiko apskaitą ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

VDI inf.