Pagrindinis dėmesys skiriamas mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, siekiama sumažinti skirtumus tarp atskirose srityse dirbančiųjų atlyginimų ir didinti pareiginės algos bazinį dydį.

Vien bazinio dydžio atstatymui iki buvusio prieš krizę per du metus iš biudžeto reikės skirti apie 200 mln. eurų. Darbo užmokestį ateityje numatoma labiau sieti su pasiekimais atskiruose sektoriuose.

Pasak Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas bus vienas esminių šios Vyriausybės prioritetų, tiek formuojant 2020 metų valstybės biudžetą, tiek ir vėlesniais metais.

Parengtoje strategijoje numatoma nuo 2020 m. 10 proc. kasmet didinti darbo užmokestį mokytojams; 15 proc. - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams, ateityje turėtų išnykti atotrūkis nuo bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio.

Ketinama kasmet 10 proc. didinti atlyginimus dėstytojams, mokslo darbuotojams bei tyrėjams.

Fiksuojama, jog 2020 m. 26,6 proc. atlyginimai augs gydytojams, 24,2 proc. - slaugytojams;

15 proc. - kultūros ir meno darbuotojams;

15 proc. - socialinių paslaugų srities darbuotojams;

12 proc. - vidaus tarnybos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams.

Numatoma per 2 metus atkurti iki krizės buvusį bazinį dydį (183 eurai), paliekant galimybę konkretų dydį kasmet suderėti nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Po to planuojama kasmet bazinį dydį didinti 2 proc., neatsižvelgiant į galimą infliaciją, paliekant teisę nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje išsiderėti didesnį atlyginimo augimą.

Taip pat žadama įvesti sektorinius (sisteminius) kokybinius rodiklius (angl. benchmark) - už pasiekimus būtų didinami asignavimai sektoriaus darbo užmokesčio fondui, mokamos skatinamosios premijos. Tikimasi tai pradėti taikyti nuo 2020 m. pasirinktose bandomosiose srityse (sveikatos apsaugos, valstybės tarnybos ir švietimo).

Strategijoje siūlomi konkretūs įsipareigojimai dėl atlyginimų didinimo 2020 metais bei numatomos tvaraus atlyginimų augimo kryptys ilgesnei perspektyvai - iki 2025 metų.

Skaičiuojama, kad tai iš Valstybės biudžeto pareikalaus iki 140 mln. eurų, iš PSDF biudžeto – 150 mln. eurų.

Strategija toliau bus svarstoma Seime.