Siekdamas apsaugoti neprofesionaliuosius investuotojus, Lietuvos bankas nuo rugsėjo 2 d. draus jiems siūlyti dvinarius pasirinkimo sandorius (angl. binary options) ir ribos prekybą susitarimais dėl kainų skirtumų (angl. contracts for difference, CFD).

„Šios išvestinės finansinės priemonės yra sudėtingos ir dažnai gyventojai jas pasirenka net nesuprasdami, kur investuoja. Dabar naudosime įrankius, kurie mums leidžia užtikrinti, kad jos tiesiog nebūtų jiems prieinamos arba rizika būtų minimizuota“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Tokią galimybę suteikė naujoji Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID II) ir ją įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014, jie leidžia Europos Sąjungos (ES) valstybių priežiūros institucijoms drausti ar riboti tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių nukenčia neprofesionalieji investuotojai.

Įvertinęs grėsmes, Lietuvos bankas nusprendė uždrausti reklamuoti, siūlyti ir parduoti neprofesionaliesiems investuotojams dvinarius pasirinkimo sandorius ir pradėti taikyti ribojimus susitarimams dėl kainų skirtumo.

Susitarimams dėl kainų skirtumo nustatomas sverto limitas, kiekvienai atskirai sąskaitai taikoma pozicijų uždarymo dėl sumažėjusios maržos taisyklė ir apsauga nuo neigiamo balanso.

Taip pat nustatomas draudimas taikyti produkto platinimo skatinimo priemones ir prievolė skelbti standartizuotą įspėjimą apie riziką.

Minėti produktai yra sudėtingi, rizikingi, nepakankamai skaidrūs ir kyla nemažai problemų dėl jų siūlymo, prekybos

bei platinimo. ES institucijų atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis susitarimais dėl kainų skirtumų prekiaujančių neprofesionaliųjų investuotojų (74–89 %) praranda pinigus, o vieno kliento vidutinė patiriamų nuostolių suma svyruoja nuo 1 600 iki 29 000 Eur.

Šiuo metu galiojantis ES ir Lietuvos finansų rinkų teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad apsaugotų neprofesionaliuosius investuotojus nuo dvinarių pasirinkimo sandorių ir finansinių susitarimų dėl kainų skirtumų keliamos grėsmės.

Lietuvos banko priimtos intervencinės priemonės apsaugos juos mūsų šalyje ir prisidės prie bendros praktikos visoje ES teritorijoje, kadangi analogiškas intervencines priemones ketina taikyti ir kitos ES valstybės.

Lietuvos banko inf.