Nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies pakeitimas, įtvirtinantis darbdaviui prievolę į apskaitos dokumentus įtraukti darbuotojų nukrypimus nuo darbo laiko (dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis, darbą naktį) iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Anksčiau galiojo prievolė šiuos nukrypimus apskaityti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos ir dar buvo numatyta išimtis atvejui, kai darbuotojas laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, dirba kitoje vietoje, negu yra darbovietė – šiuo atveju darbo funkcijos atlikimas turėjo būti apskaitytas ne vėliau kaip kitą dieną po darbo funkcijos atlikimo kitoje vietoje pabaigos.

Jeigu darbuotojas ilgiau kaip 5 darbo dienas dirbo kitoje darbo vietoje, prievolė apskaityti darbuotojo darbo funkcijos atlikimą turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip praėjus savaitei nuo jos atlikimo.

Nuo liepos 27 d. visiems atvejams galioja viena taisyklė – nukrypimai nuo darbo laiko privalo būti apskaityti iki tos pačios darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Nedeklaruotas darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos dalių, todėl efektyvesnė jo kontrolė, kurią suteikia šis pakeitimas, laikoma viena iš priemonių, prisidėsiančių prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

VDI inf.