VSD įstatymo projektas ir GPM tarifų keitimo projektas

Paskelbtas VSD rodiklių įstatymo projektas, pagal kurį nustatomi 2020 m. pensijų indeksai. Projekte siūloma patvirtinti šiuos indeksuotus dydžius: taško vertė 3.81 Eur, bazinė pensija 177.94 Eur, indeksavimo koef. 1.0811.

 

Tai reiškia, kad 2020 m. pensijos didėtų 8,11 %.

 

Tačiau perkamoji galia per 2019 m. nukrito daugiau nei 8,11%, o pagal 2019 m. statistikos departamento duomenis, vidutinis darbo užmokestis augo daugiau nei 13%.

 

Dėl to mes pabandėme paskaičiuoti, kaip indeksavimai atrodytų realybėje, pagal viešai prieinamą informaciją (žr. paveikslėlius).

 

 

 

2020 m pensijos turėtų būti indeksuojamos ne 8,11 %, bet mažiausiai 9,65% arba net 28,13%.

 

Taip yra dėl to, kad indeksas skaičiuojamas pagal aritmetinės progresijos principą, vadinasi, jei ankstesni indeksavimai buvo per daug stipriai sumažinti, reikėtų perskaičiuoti ir juos.

 

Atlikus trijų metų indeksų perskaičiavimą, įgaunamas 28,13% indeksas, o jei atliekami tik vienerių metų perskaičiavimą – 9,65%.

 

Įstatymo projektas:

https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAD/37335861f0a611e993e1a0efdbde7def/ef280c92f11411e993e1a0efdbde7def/?fbclid=IwAR0gaqkGRzOfWDaAzp3ZCfiQlcxrzI-LZQQ3kGBL48mbYr1rTlRQI1rV6Qg

 

 VSD mokesčio tarifai 2020 m.

Paskelbtas VSD rodiklių įstatymo projektas, pagal kurį bus nustatomi VSD mokesčio tarifai 2020 m.

 

Gera žinia ta, kad VSD tarifai nesikeičia, išskyrus nelaimingų atsitikimų II grupės atvejus, kai 0,36% tarifas keičiamas į 0,4% (žr. paveikslėlį).

Siūloma patvirtinti 2020 m. VDU = 1241.40 EUR (didinamas 9.25%) 2019 m. VDU = 1136.20 EUR VDU = vidutinis darbo užmokestis. VDU naudojamas nustatant lubas arba grindis dėl mokesčių padidinto skaičiavimo arba nebe skaičiavimo:

– dėl GPM tarifo didėjimo, pajamoms perkopus nustatytą VDU ribą;

– dėl VSD, PSD mokesčių nemokėjimo, perkopus nustatytą VDU ribą.

 

Skirtingoms pajamų rūšims yra skirtingi VDU dydžių skaičiai + visa eilė projektų, kuriuose siūloma VDU ribas keisti.

 

Prezidento siūlomi įstatymų projektai

Prezidento siūlymu užregistruotas GPM įstatymo keitimo projektas, pagal kurį siūloma pakeisti individualios veiklos pagal pažymą GPM tarifą nuo 15% į 20%.

 

Be to, siūloma keisti GPM kredito skaičiavimo formulę, kurioje būtų tokie principai:

1. 5% tarifas, jei apmokestinamos metinės pajamoms ≤ 20000 Eur;
2. 5% → 20% formulė apmokestinamųjų pajamų intervalui nuo 20000 iki 45000 Eur;
3. 20%, jei apmokestinamos metinės pajamoms ≥ 45000 Eur.

 

Dėl šio pokyčio gyventojų pajamos nesikeistų, jei jų metinė suma iki mokesčių yra ≤ 28571 Eur. Jeigu gyventojo metinės pajamos yra intervale nuo 28571 Eur iki 52380 Eur, jo mokesčiai net sumažės iki 0,7%.

 

Jeigu gyventojo metinės pajamos iki mokesčių viršija 52380 Eur, jo mokesčiai didės. Maksimalų mokesčių padidėjimą 3,5% patirtų tie, kurių mėnesio pajamos iki mokesčių yra nuo 2380 Eur iki 4365 Eur.

Skaičiavimai atlikti su sąlyga, kad yra taikomas 30% būdas, ir gyventojas neturi papildomo kaupimo. O 2020 m. VDU bus 1241.40 Eur (šaltinis – VSD rodiklių įstatymo projektas, žr. nuoroda apačioje).

 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d81ab000ec2a11e99ab7ff5a9ea34fcc?jfwid=-gs204ivpb&fbclid=IwAR2ct6wQojOCGhkDyAm3KIKiNifzaEknwOawoVuV5g_aCqQ2B3Zj_SxXue8

Toks projekte numatytas GPM būtų taikomas visoms pajamoms, išskyrus atliekų supirkimą, dividendus, paslaugoms (t.t. MB civilinėms paslaugų sutartims), palūkanoms, nuomai, turto pardavimui, dovanoms ir t.t.

 

Kaip tai veiktų?
Pvz. Nr. 1: jei gyventojas pardavė turtą (akcijas) 2019 m., bet susitarė, kad dalį apmokėjimo gaus 2020 m., tai ta dalis, kuri bus sumokėta 2020m., bus apmokestinta 20% GPM tarifu.

 

Pvz. Nr. 2: jei gyventojas planuoja parduoti turtą (akcijas) 2020 m. ir susitarė, kad gaus avansinį apmokėjimą 2019m., tai ta dalis, kuri bus sumokėta 2019m., bus apmokestinta 15% GPM tarifu, o likusiai daliai bus pritaikytas 20% GPM tarifas.

 

Jei keitimui bus pritarta, Lietuva iš mokesčių požiūrio bus pati nepatraukliausia šalis iš Baltijos šalių. Pvz., Estijoje ir Latvijoje FA rezidento pelno išėmimas kainuoja 20%, o įteisinus šį GPM pakeitimo projektą, Lietuvoje kainuos 15% + 20%.

 

Prezidentas skaičiuoja, kad dividendų išmokėjimas po pakeitimo išliks toks pats, todėl mokesčių bus surinkta daugiau.  Tačiau ekonomikos moksle nėra lygybės: dideli mokesčiai = didesnis biudžetas.

 

Yra kita taisyklė: aukštesni pragyvenimo lygis + geros socialinės garantijos= didesnis mokesčių surinkimas.

 

Mokesčius didinti traukiantis ekonomikai yra rizikinga, nes gyventojų finansinės galimybės mažėja ir net tuo atveju, jei išlieka tie patys mokesčių tarifai, į biudžetą surenkama mažiau pinigų.

 

LBAA nepritaria pokyčiams GPM didinimui dėl dviejų dalykų:

 

1. Netinkamai įvertinti vidiniai ir išoriniai šalies ekonomikos veiksniai. Mokesčių didinimas nereiškia, kad bus daugiau surinkta lėšų. Siūlomi pokyčiai neįvertina gyventojų perkamosios galios ir tai, kad aplinkinėse šalyse mokestinė sistema taps ženkliai patrauklesnė. Nėra įvertinamas ekonomikos lėtėjimas. Siūlome papildomų biudžeto finansavimo resursų ieškoti pagal profesionalias Valstybės kontrolės rekomendacijas. Rekomenduojame peržiūrėti tvirtinamus asignavimus ir atsisakyti išlaidų, kurios nėra būtinos.

 

2. Diskriminacinė senatvės pensijos sistema. 5% GPM didinimas pajamoms, kurių mokestinės bazės dėl Sodros mokesčių yra nelygios, destabilizuoja biudžetą ir sukurią diskriminacinę senatvės pensijos sistemą: autorinį atlyginimą gaunantys turės sumokėti 5 kartus didesnį GPM mokestį, kad gauti tokio pačio dydžio bendrąją pensiją.
Siūlomas pokytis neturi tinkamo tvarumo potencialo.

 

Rekomenduojame peržiūrėti visas pajamų rūšis ir subalansuoti socialines garantijas su mokamais mokesčiais. Rekomenduojame tokiems pokyčiams skirti 1-2 trukmės viešas diskusijas su visomis gyventojų grupėmis. Po mokestinių teisės aktų pakeitimo turėtų būti išlaikytas mažiausiai 6 mėn. terminas iki jų taikymo pradžios.

 

Dėl didesnio (20% vietoje 15%) GPM tarifo individualiai veiklai ir autoriniams ne iš darbdavio gaunasi disbalansas tarp sukauptų mokesčių dėl bendrosios pensijos dalies ir kiek faktiškai reikės sumokėti pensininkams.

 

Yra žinoma, kad:

• Bendroji pensijos dalis finansuojama iš 5% GPM (biudžeto lėšos);
• Papildoma pensijos dalis finansuojama iš 8,72% VSD (Sodros lėšos) mokesčio;
• Taikoma taisyklė: jeigu gyventojas sumokėjo 8,72% pensijų socialiniam draudimui nuo MMA, jis įgijo 1 mėnesio stažą bendrajai pensijai, visai nesvarbu, kiek jis sumokėjo GPM dėl bendrosios pensijos dalies gavimo. Bendroji pensijos dalis visiems vienoda ir priklauso nuo stažo.

 

Pagal tokį GPM keitimo projektą išlieka mokesčių reformos sukurtas disbalansas.

 

Nagrinėjama hipotetinė situacija, kai yra trys gyventojai gaunantys pajamas pagal skirtingą darbo pobūdį (darbo užmokestis, individuali veikla ir autorinis).

 

Sakykime, asmenys dirbo 35 metus pagal projekte siūlomą GPM tarifo sistemą, per kuriuos gyventojai sumokėjo skirtingas mokesčių sumas dėl bendrosios pensijos dalies gavimo, tačiau gautų tokio pačios dydžio bendrąją pensiją, nes įgytų tokio pačio dydžio pensijinį stažą.

Gaunantis darbo užmokestį gyventojas dėl tokio pačio dydžio bendrosios pensijos dalies susimokės 4 tūkst. Eur GPM, autorinio atlyginimo gavėjas – 25 tūkst. Eur GPM , o individualią veiklą vykdantis 3 tūkst. Eur GPM.

 

Lentelėje Nr. 1 pateikiami skaičiavimai, kurie akivaizdžiai parodo skirtumus tarp sumokėtų mokesčių dydžio į senatvės pensiją pagal veiklos rūšis.

Tokia pensijinio draudimo sistema yra išbalansuota ir nestabili. Gaunasi, kad viena gyventojų grupė moka 5 kartus didesnį GPM mokestį, kitą mažesnį, bet gauna vienodo dydžio socialinį draudimą.

 

Siūlomi pokyčiai nėra tvarūs ir ateityje dėl nesubalansuoto biudžeto reikalaus pokyčių, dėl ko nukentės gyventojai. Sumokėtos didesnės, nei kitose veiklose GPM sumos dėl bendrosios pensijos dalies nebus grąžinamos, gyventojai bus sumokėję daugiau, bet gavę mažiau socialinių garantijų nei kiti.

 

Šiuo atveju labiausiai nukentės autorinio atlyginimo ne iš darbdavio gavėjai.

 

Dienpinigių skyrimo tvarka

2019 m. spalio 8 d. užregistruotas nutarimo pakeitimo projektas, kuriam pritarus būtų keičiama dienpinigių apmokestinimo tvarka nuo 2020 m.

 

Siūloma nustatyti 1,5 koeficientą vietoje dabar esančio 1,3. Tai reiškia, kad jei 2020m. darbuotojo darbo užmokestis darbo sutartyje bus mažesnis nei 910,5 Eur/mėn., tokiam darbuotojui mokami dienpinigiai būtų apmokestinami tokiais būdais:

1. dienpinigių suma iki pusės nustatyto darbo užmokesčio būtų neapsimokestinama,
2. likusi dienpinigių suma apsimokestina kaip darbo užmokestis.

 

Jei projektui nebus pritarta, darbo užmokesčio suma, kuriai esant dienpinigiai neapmokestinami, kaip darbo užmokestis, butų 789,10 Eur. Šis pokytis palietų transporto ir panašios veiklos įmones, kuriose dienpinigiai sudaro didelę dalį darbo užmokesčio.

 

Įdomu, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad dienpinigių apmokestinimo keičiama, nes transporto sektorius piktnaudžiauja dienpinigių lengvata ir juos naudoja vietoje darbo užmokesčio.

 

Vis dėlto lengvatos ribos sumažinamos visiems, net ir tiems, kurie nepiktnaudžiavo šia lengvata. Įmonės gali turėti finansinių sunkumų tuo atveju, jei dienpinigiai suplanuoti pagal galiojančius teisės aktus, turint omeny tai, jog jie nebus apmokestinti, tačiau pritarus pakeitimui, jie bus apmokestinti ir tai sukeltų neplanuotų išlaidų įmonėms (pvz. ES projektai, kur yra suplanuotas komandiruočių finansavimas ir pan.)

 

Pastaba: 2020m. MMA=607Eur.
Įstatymo projektas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d16f6c52e8f611e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c2665364-cd51-4197-beee-0c5b15279b33&fbclid=IwAR2RsImXb3XzVBdekwKYb9PP0lOlYyZWqMagdsI3154uZT-cAYnpz05yFjA

 

Pagal šį projektą, dienpinigių apmokestinimas keistųsi visiems, o ne tik transporto įmonėms, kaip skelbia žiniasklaida. Įstatymo projekte numatyti du pokyčiai:
1. Nuo 2020m. būtų naikinamas neapmokestinamų dienpinigių 100% didinimas vadovams;
2. Nuo 2020m. galiotų 1,65 koef. vietoje 1,3.

 

Vadinasi, jeigu 2020 m. darbuotojo darbo užmokestis darbo sutartyje yra mažesnis, nei MMA x 1,65=1001.55 Eur, jo dienpinigiai viršijantys 1/2 darbuotojo darbo užmokesčio būtų apmokestinami kaip darbo užmokestis.

 

Tai palies:
– vieneto vadovus (UAB , AB, VŠĮ, MB ir visų kitų verslo formų vadovus)
– IĮ individualios įmonės savininkus,
– TŪB ar MB narius, kai juose nėra vadovo.

 

Pagal LR Teisėkūros pagrindų įstatymą, leidžiama keisti mokestinius teisės aktus, pagal kuriuos nustatomi didesni mokesčiai, kai periodas yra ne trumpesnis nei 6 mėnesiai.

 

Teisėkūros pagrindų įstatymo, kad galima nepaisyti 6 mėn. termino: 20 str. 3d. „Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams ir teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise“.

 

Daugiau informacijos: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.433088/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=afabdb3f-6074-4d9c-95df-a6a65d0ecc35&fbclid=IwAR1Xb0fihyFd-FUPpIl48-w6ZQ8bTKij07XIwxCqswTbMqcbq-gwiyRyEz0

 

Konstitucinis teismas turi teisę pasakyti ar LRVN nustatyta 2020-01-01 yra teisėta ir gali būti taikoma. Į Konstitucinį teismą gali kreiptis visi nuo 2019m. – apribojimų nebėra.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a50dc380f0aa11e99681cd81dcdca52c?fbclid=IwAR3NqUThd

_sjs9RHfWgOhG0gT3hj8NZOsQ4o3M7lToT5x4_vg6lbiTVZ_yE

 

Teisės aktų projektai dėl nuteistųjų privalomojo įdarbinimo ir socialinių garantijų

 

Užregistruota daug susijusių teisės aktų pakeitimų projektų dėl nuteistųjų privalomojo įdarbinimo ir socialinių garantijų bei darbo užmokesčio mokesčių pakeitimo.

 

Nuteistųjų teisės sušvelninti teisinę padėtį priklausys nuo to ar jie atidirbs teisės aktuose nustatytą valandų skaičių. Pritarus projektams, pokyčiai įsigaliotų nuo 2021m.

 

BVK projekte siūloma įtvirtinti bendruosius nuteistųjų užimtumo principus, pagal kuriuos:

 

– atsakomybė už nuteistųjų įdarbinimą tektų pataisos įstaigų administracijoms, kurios privalėtų rūpintis, kad kiekvienam dirbti galinčiam nuteistajam būtų pasiūlyta darbinė veikla;

 

– įtvirtinama siekiamybė, kad kiekvienas nuteistasis būtų užimtas įvairia prasminga veikla (darbas, mokslas, resocializacija, kultūriniai, sporto ir kiti renginiai) ne mažiau, negu 8 valandas per dieną;

 

– numatoma galimybė steigti specialią nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančią įstaigą, aptariamos jos veiklos kryptys, kurios, visų pirma, yra orientuotos į bausmių vykdymo sistemos įstaigų vidinių poreikių patenkinimą (skalbimas, maisto gaminimas, inventoriaus gamyba, remonto darbai ir pan.).

 

Taip siekiama sukurti sąlygas nuteistiesiems savo darbo jėga prisidėti prie savo išlaikymo išlaidų mažinimo.

 

VSD įstatyme naikinamos išimtys nuteistiesiems dirbantiems pagal darbo sutartį laisvės atėmimo vietoje. Projektai parengti pagal Norvegijos praktiką ir Europos komiteto pastabas Lietuvai:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/80b87470db6611e9a85be81119c7a8fa?jfwid=pffih05zy&fbclid=IwAR24TwOfrvODbgeuNjLnHTwW7cN5tZyG0LomFp5PqUVfzL-jBP6bMv_EoUk

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/91d72780db6411e9a85be81119c7a8fa?jfwid=pffih05zy&fbclid=IwAR3cPdreFJBTMt-Z1t5GrHUHrT7AIL7N4sYGpTCJn3nMTddrTUn3YZqaxbE

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f060bb60db6211e9a85be81119c7a8fa?jfwid=pffih06dd&fbclid=IwAR0CLvViSG3y2sMhRsZTUWrNvTa5qHu5OKwDAKzF6H9s5hCkpZeeuQ1hcO0

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/053ac160db6411e9a85be81119c7a8fa?fbclid=IwAR199iqtwbngSBcWFbcYIu-e8HOkJIoZnHFzOOVqFQ2IsIBwcecJ1YEMiRE

 

Vykdantiems individualią veiklą – didesnė vaiko iki 1 metų priežiūros išmoka

 

 Jei gyventojas vykdo individualią veiklą, jis gali legaliai gauti ženkliai didesnę vaiko iki 1 metų priežiūros išmoką, nei bus sumokėta mokesčių.

 

Pvz., gyventojo metinės pajamos yra 10572 Eur ir jis taiko 30 % būdą, jo pajamos, nuo kurių yra skaičiuojami mokesčiai Sodrai, yra 6660 Eur.

 

Skaičiavimas: 10572×0,7×0,9=6660 Eur. Patikriname, ar ši suma yra ne mažesnė nei 12 MMA: 6660/12=555 Eur, kai 2019 m. MMA = 555 Eur.

 

Taigi jei gyventojas metinėje GPM308 deklaracijoje V priede nurodys individualios veiklos pajamas 10572 Eur, jis įgis 1 metų stažą ne tik vaiko priežiūros išmokos gavimui, bet ir pensijos gavimui.

 

Dėl taip deklaruotų pajamų, gyventojas turės sumokėti 1669 Eur mokesčių, o iš Sodros gaus 4616 Eur vaiko priežiūros išmoką po visų mokesčių atskaitymų.

 

Svarbu: Sodrai privalo būti sumokėti mokesčiai nuo 12 MMA per 24 mėn. periodą. Jei trūks bent 1 EUR, išmokos nebus, nes nebus pilno 12 mėn. draudimo stažo.

 

Daugiau informacijos: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/1014897/vaiko-prieziuros-ismokos-teisetos-gudrybes-kaip-is-sodros-gauti-gerokai-daugiau-pinigu

 

Audito ataskaita apie i.MAS (i.SAF ir i.VAZ) sistemą

 

Valstybės kontrolė pateikė audito ataskaitą apie i.MAS (i.SAF ir i.VAZ) sistemą.

 

Šioje ataskaitoje yra pažymima, kad i.MAS sukūrė didesnę naštą nei naudą šalies ekonomikai: 34,1 tūkst. mokesčių mokėtojų (51% visų PVM registrus teikiančių naudotojų) per mėnesį rankiniu būdu įveda į i.SAF 1 mln. PVM sąskaitų faktūrų duomenų (6 % visų duomenų), Verslas daugybę kartų prašė VMI sukurti i.SAF duomenų konvertavimo į “Excel” įrankį, kuris iki šiol nesukurtas.

 

Pagal valstybės kontrolės ataskaitos duomenis, i.MAS projektas buvo pradėtas tinkamai neįvertinus naštos verslui. Atlikti vertinimai buvo atliekami neįvertinus visų neigiamų papildomų duomenų teikimo aspektų (žr. paveiksliuke).

 

Siekiant gerinti i.MAS el. paslaugų pažangą, VK siūlo atlikti teikiamų ir planuojamų teikti el. paslaugų analizę ir pagal gautus rezultatus suplanuoti priemones, kurios didintų el. paslaugų pažangumo lygį.

 

Valstybės kontrolė pateikė pasiūlymus dėl i.MAS:

1. Atlikti, pasitelkiant išorinį nepriklausomą vykdytoją, mokesčių mokėtojų (tikslinių grupių) paslaugų panaudojimo ir patogumo bei poreikių apklausą, dėl i.MAS paslaugų tobulinimo, naujų sukūrimo.
2. Pagal gautus apklausos rezultatus inicijuoti i.MAS modifikavimą, parengiant kreipimąsi į FM.
3. Nuolat analizuoti gautus poreikius ir aktualius mokėtojų poreikius įtraukti į i.MAS modifikavimo aprašymą.
4. i.MAS duomenimis paremtus rizikos modelius integruoti į vykdomą i.KON projektą bei vystant Audito IS – terminas. Sukurti ne mažiau kaip 20 automatinių rizikos vertinimo taisyklių, naudojant i.MAS duomenis.
5. Patvirtinti vertinimo kriterijus ir i.MAS projekto poveikio matavimo tvarką.
6. Atlikti tarpinį i.MAS projekto poveikio vertinimą.
7. Įgyvendinus visus i.MAS posistemius, atlikti galutinį i.MAS projekto poveikio vertinimą.
8. Pakeisti i.MAS nuostatus ir juose išsamiai reglamentuoti duomenų panaudojimo tikslą.
9. Atlikti pakeitimus / papildymus VMI teisės aktuose ir juose reglamentuoti duomenų nuasmeninimo procedūras.
10. Atlikti pakeitimus / papildymus VMI teisės aktuose ir juose reglamentuoti duomenų panaikinimo saugojimo terminui pasibaigus procedūras.
11. Atlikti pakeitimus / papildymus VMI teisės aktuose ir juose atnaujinti duomenų konfidencialumo klasifikavimo modelį.
12. Pakeisti duomenų tvarkymo taisykles ir jose reglamentuoti juridinių asmenų sutikimo gavimo tvarką.
13. Peržiūrėti VMI teisės aktus ir papildyti nuostata, kad, rengiant viešųjų pirkimų dokumentus, atsparumo įsilaužimams testavimo viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad testavimas turi būti atliekamas remiantis OWASP (atsižvelgiant į skirtą finansavimą).

 

Daugiau informacijos: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=24904

 

PVM ir NT įstatymų keitimo projektai

Tai ko gero pirmas per paskutinius 5 metus reikšmingas PVM įstatymo keitimo projektas, kuris naudingas verslui ir ekonomikai.

 

2019-10-08 užregistruotas PVM įstatymo keitimas, kuriam pritarus nuo 2021m. būtų naikinamas apribojimas grąžintis pirkimo PVM permoka, jei nėra praėjęs pusmetis. 

 

PVM gražinimas būtų stabdomas 6 mėn. ir ilgiau tik nepatikimiems mokesčių mokėtojams ir kai yra pradėtas PVM tyrimas.

 

Verslui toks pakeitimas sudarytų sąlygas susimažinti apyvartinių lėšų poreikį ir padidintų jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

 

Ištraukos iš AR
Įstatymo projekte siūloma nuo 2021 m. sausio 1 d. atsisakyti šiuo metu PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, taikomų už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusiai ir grąžinamai PVM skirtumo sumai. Tokiu atveju už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas būtų grąžinamas bendra MAĮ nustatyta tvarka, t. y. iš pradžių susidaręs PVM skirtumas įskaitomas mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, tada likusi suma bendruoju atveju PVM mokėtojo prašymu grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo ar trūkstamų dokumentų gavimo dienos.

 

Kartu siūloma apribojimus grąžinant susidariusį PVM skirtumą taikyti PVM mokėtojams, neatitinkantiems MAĮ 40’1 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, t. y. tokiems PVM mokėtojams neįskaityta (negrąžinta) už mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma būtų grąžinama ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo.

 

„Šiuo metu pirkimo PVM grąžinimas yra ribojamas pagal PVMĮ 91 str. nuostatas, kurios sako, kad yra kas mėnesį grąžinamas tik toks PVM:

 

1) sąlyginę 21 % PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės tokių prekių ir paslaugų:
– kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas;
– kurios patiektos (suteiktos) už Europos Sąjungos teritorijos ribų (jei jos nebūtų neapmokestinamos PVM, jeigu tiekimas (teikimas) vyktų šalies teritorijoje);
– kurios patiektos (suteiktos) taikant atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra);

 

2) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už:
– įsigytą ilgalaikį turtą;
– įsigytas ir (arba) importuotas medžiagas, žaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir (arba) nebaigtai statybai;
– įsigytus ir (arba) importuotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių.

 

Jei per mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma viršija PVM įstatymo 91 str. 2 d. nustatytus apribojimus, perviršis PVM mokėtojui gali būti grąžintas tam kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tačiau tik tada, jeigu asmuo buvo įregistruotas PVM mokėtoju ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to kalendorinio pusmečio pabaigos.“
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5fc19bb1e99a11e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=fa601920-5e00-445f-8cce-bd612d5cdf21&fbclid=IwAR0EdFXuCFWaA-wq0rLMr3mvHUgq2suld6bCezcI2OQSI-vfxxrxb0fPyQg

 

Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo projektas

 

Užregistruotas nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriam pritarus už 2020m. gyventojai turės mokėti NT mokestį nuo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių mokestinės vertės viršijančios 100 000 Eur (dabartiniu metu yra 220 000 Eur).

 

Vertinamas visas gyventojo turtas ir jo bendra vertė.

 

Daugiavaikėms šeimoms nustatyta neapmokestinama NT vertė mažinama irgi 2,2 kartus (vietoj 286 000 Eur lengvatos sumos siūloma taikyti 130 000 Eur).

 

Mokesčių didinimas būtų neišlaukus 6 mėnesių iki įstatymo įsigaliojimo, kas prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymui.

 

Labiausiai tai palies daugiavaikes šeimas ir šeimas auginančias/prižiūrinčios neįgalius asmenis, kurios nemokėjo NT mokesčio, jei turto vertė buvo mažesnė nei 286 000 Eur (siūloma sumažinti neapmokestinamą sumą iki 130 000 Eur).

 

Paveiksliuke išvardinti NT tarifai, kurie dabartiniu metu galioja dėl gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių apmokestinimo.

 

Staigus mokesčių padidinimas palies asmenis, kurių bendra NT vertė buvo didesnė nei 0,1 mln.
Dėl tokio pokyčio NT mokestis gali padidėti 600 Eur.

 

Labiausiai mokesčio padidinimą pajus mažiausios NT vertės turėtojai, nes jiems bendra NT mokesčio suma didės stipriausiai. Mokantiems didelį NT mokestį, lengvatos sumažinimas santykinai palies mažiau.

 

Paveiksliuke parodyta, kaip NT mokesčio didėjimas palies NT mokestį mokančius asmenis pagal turto vertę.

 

Pigiausio apmokestinamo NT savininkų mokestis gali didėti net 7 kartus, kai kitų turtingesnių asmenų NT mokesčio padidinimas gali būti 0.1 karto.

 

Įdomu tai, kad nuo 2020m. investicinių bendrovių nekilnojamam turtui, nebus taikomas JOKS nekilnojamo turto mokestis, jei tas turtas įsigytas dėl investavimo.

 

Fiziniams asmenims nusprendusiems patiems rūpintis savo pensiją ir investuojantiems ne per tarpininkus (ne per kolektyvinio investavimo įmones) nekilnojamo turto mokesčio lengvatos įstatymas nenumato, atvirkščiai priimami teisės aktai neskatinantys rūpintis savo senatve savarankiškai.

 

Projektas siekia sukurti mokesčių mokėjimo sistema, kuri skatina:
1. pelno išvežimą iš šalies (didžioji dalis investavimo įmonių yra užsienio kapitalo)
2. papildomai apmokestina gyventojo siekį sukauptas lėšas investavus į nekilnojamą turtą
3. didina nuomos kainas, nes nuomininkai turės kompensuoti NT mokestį. Dažniausiai nuomojasi turtą asmenys, kurie neturi finansinių galimybių įsigyti nuosavą būstą.
4. Mažinamos lengvatos socialiai pažeidžiamiems asmenims, be įspėjimo termino, kuriam jos nėra pasirengusios ir bus labiau pažeidžiamos.
5. Kuriamas nestabilios valstybės paveikslas.

 

Finansų ministerijos užregistruotas NTĮ projektas:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/83db46b2e8f811e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=f86668b6-68af-40d1-a549-48c8c8da301f&fbclid=IwAR1epyfq7eutP0Pk2fPBeDxwErhhmItB_Ggpui1xRZj1XLBt4L_nWHPdLCo

 

2019 m. vasarą priimtas NT įstatymo pakeitimas, atleidžiantis net ir labai pelningai dirbančias investicines bendroves nuo NT mokesčio:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c80586b098c711e9ae2e9d61b1f977b3?fbclid=IwAR3cIMgsrvKXxIT_NguzgO7QUuE3KONukupv2RVySoQm12c8_L-O8YZHQN4

 

Metinio NPD dydžio siūlo beveik nekeisti , bet pakeisti NPD skaičiavimo formulę

 

2019-10-07 užregistruotas pakeitimas 2019/06/28 paskelbto GPM įstatymo projekto, pagal kurį nuo 2020 m. siūloma beveik nekeisti metinio NPD dydžio, bet pakeisti NPD skaičiavimo formulę.

 

Vietoje dabartiniame GPM įstatyme galiojančios 2020 m. formulės: NPD= 400-0.2x(DU-MMA)
naudoti: NPD= 350-0.17x(DU-MMA). Nuo 2021 m. vietoje NPD= 500-0.23x(DU-MMA)
naudoti NPD= 400-0.18x(DU-MMA).

 

Efektas:

• mėnesinės gyventojo uždirbančio MMA pajamos sumažės ~10 Eur arba 120 Eur/metus.
• mėnesinės gyventojo uždirbančio MMA pajamos sumažės ~20 Eur arba 240 Eur/metus.
• Jei gyventojo pajamos yra didesnės nei MMA, jo darbo užmokestis po mokesčių sumažės mažiau arba net padidės, jei jis yra intervale:
  nuo 2607 iki 2666 Eur
  2021m. nuo 2781 iki 2826 Eur. Taip yra todėl, kad dėl pakeistos NPD formulės prasiplečia NPD taikymo intervalas, tačiau mažesnė NPD suma tenka mažiau uždirbtiems nukeliant NPD taikymą daugiau uždirbantiems.

 

Nors ir buvo keičiamas vasarą paskelbtas projektas, pagal kurio nuostatas sumažėtų pajamos mažiausiai ganantiems, strategija išliko panaši: mokesčiai didinami mažiausiai uždirbantiems.

 

Šiuo projektu siūloma pritarti GPM tarifo pakeitimui iš 27% į 32%, jei gyventojo pajamos viršijo nustatytą dydį 2020m.- 84 VDU, 2021m. 60VDU.

 

Paveiksliuke pavyzdžiai, kas buvo siūloma 2019m. birželio mėn. projekte ir kas iš to liko spalio mėnesio projekte. Panašu, jog spalio mėnesio projektas naikina birželio mėnesio projektą.

Visas projektas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/361c80e0e8f511e99f05bdf72918ad4e?jfwid=140jhqgbkv&fbclid=IwAR01o5DIs0CsJPgnYnEQite2nwMJ-31asM9RieTyfzyf8NxR4R_Dm1MUW-4

 

www.lbaa.lt inf.