GPM įstatymo projektas nuo 2020 m.

 

Kirpyklose kirpėjos (taip pat manikiūrininkės ir pan.) dažnai dirba pagal verslo liudijimą ir nuomojasi darbo vietą iš kirpyklos.

 

Tokia veiklos forma ir mokesčių mokėjimo tvarka yra galima tik tuo atveju, jei nėra kitų įrodymų, jog faktiškai yra vykdoma tokia kirpyklos veikla:

– kirpykla, o ne darbuotojas nustato paslaugos kainą;
– derinamas darbuotojų darbo ir poilsio grafikas;
– kiti nesavarankiškos veiklos požymiai (pvz. reikalavimas naudotis tik tam tikromis kosmetikos priemonėmis, laikytis nustatytos darbo tvarkos, nešioti vienodus darbo rūbus, reklamuoti, kad paslaugas teikia juridinis, o ne fizinis asmuo, ir pan.).
http://www.fntt.lt/lt/naujienos/fntt-aiskinasi-seseline-grozio-paslaugu-teikeju-veikla-juodoji-buhalterija-ir-milijoninis-mastas/3771?fbclid=IwAR2BcR1cFN_JFY0NbOvHuigMqcMeyL1_VqNkuOPg8XonAwGSVRqvYO5thhI 

 

Šis straipsnis – puikus pavyzdys, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, jog faktiškai buvo vykdoma kirpyklos veikla, todėl visos gautos kirpėjų pajamos priskirtos prie kirpyklos pajamų, bet santykiai tarp kirpyklos ir kirpėjų apibūdinti kaip darbiniai santykiai.

 

Sankcijos ir mokesčiai dar nėra pilnai įvertinti. Tačiau jų suma gali būti tokia, kad grožio salonui reikės atiduoti ko gero visą uždirbtą pelną ir jo vis tiek nepakaks.

 

Įmonės privalo teikti viešus duomenis apie savo veiklą Registrų centrui

 

Vadovų paaiškinimai, kad senų periodų ataskaitos nesudarytos, nes buhalteris išėjo į pensiją ar yra taisomos klaidos, yra netinkami ir rodo vadovo finansinį bei teisinį neraštingumą.

 

Pagal LR teisės aktus, įmonės vadovas turi atsakingai valdyti įmonės finansus ir jei jam buhalteris neduoda informacijos, turėtų laiku suklusti ir surasti buhalterį, kuris laiku sudarys finansines ataskaitas.

 

Kiekvienas verslininkas turėtų periodiškai peržiūrėti savo finansinius duomenis ir nepamiršti paprašyti, kad buhalteris juos pateiktų laiku.

 

Rekomenduojamas periodiškumas – 1 mėnuo.

 

Klaidos gali būti taisomos ir po finansinių ataskaitų sudarymo. Įmonės vadovas turėtų nusistatyti reikšmingumo dydį, kad dėl kelių nereikšmingų sumų, nebūtų stabdomas finansinių ataskaitų ir duomenų teikimas.

 

Jei yra laiku nesudarytos finansinės ataskaitos, įmonė negalėjo teisingai deklaruoti metinio pelno mokesčio.

 

Už viską yra atsakingas įmonės vadovas, o ne buhalterių kaita ar paliktos senojo buhalterio klaidos. Įmonės vadovas turi visus teisės aktuose nustatytus instrumentus dėl kvalifikuoto darbuotojo suradimo ar patikrinimo ar esamas buhalteris dirba tinkamai.

 

Dažnai buhalterinė apskaita vedama ne laiku ir su klaidomis, jei:

1. yra vėluojama atsiskaityti su buhalteriu, kuris vėlavimo metu stabdo darbus.
2. vadovybė neduoda išsamių paaiškinimų apie vykdytą veiklą arba pateikti dokumentai neaiškiai paaiškina kokios operacijos buvo atliktos.

 

Atsakingos įmonės dažnai naudojasi išorės auditoriaus ar kitokio konsultanto paslaugomis, kuris patikrina buhalterio sudarytų finansinių ataskaitų teisingumą.

 

Aptariamas atvejis: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/dizainerei-ramunei-piekautaitei-nemalonumai-gresia-solidi-bauda.d?id=82408203&fbclid=IwAR1HmqAAEky3qpI_fPNZVgUVa80TgG0hpbie7NUvVjPoggN5O7EdqJMpiSU

 

Nuo 2020 m. siūlo naikinti verslo liudijimus

 

Užregistruotas GPM įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį siūloma nuo 2020 m.:

 

1. Naikinti verslo liudijimus (VL):
– auklėms, paliekant VL neįgalių vaikų auklėms;
– variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui;
– statybos baigimo ir apdailos darbams, tame tarpe vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo, elektros sistemų įrengimas bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas pastatuose.

 

Auklės turės kaupti 5 metų duomenis apie prižiūrėtų vaikų ar kitų asmenų neįgalumą, kad po to jų pajamos nebūtų antrą kartą apmokestintos, nusprendus, kad VL negalioja.

 

2. Leisti naudoti vieną verslo liudijimą vieno gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto nuomai. Jei gyventojas turi kelis turto vienetus, kuriuos nuomoja (pvz. garažas, sandėliukas ir butas), kiekvienam nuomojamam objektui patvirtinti reikės įsigyti po atskirą verslo liudijimą. Dėl to brangs mažos vertės nekilnojamo turto nuoma. Šis pokytis nepalies asmenų, kurie nuomoja vieną turto vienetą.

 

Jei gyventojas turi kelis pigius NT objektus jo turto nuomos mokesčiai bus kelis kartus didesni, nei to gyventojo, kurio nuomos pajamos didesnės, bet jis turi vieną nuomojamą turto vienetą ir todėl jam užtenka susimokėti už vieną verslo liudijimą.

 

Siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas pigios gyvenamosios paskirties būsto nuomos kainos augimui.

 

Panaikinus verslo liudijimus, gyventojai galės vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Paveiksliuke pateikiamas pavyzdys, kaip skaičiuojami individualios veiklos mokesčiai, kai metinės pajamos iki mokesčių kinta nuo 1000 Eur iki 40000 Eur.

 

Galima daryti prielaidą, jog nuo 2020 m. galios mokestiniai teisės aktai tokie, kokie yra dabar priimti. 2020 m. papildomo kaupimo pensijos procentas  nevertintas.

Šaltinis: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2c7cef50e5b411e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a4939e49-eda4-40c3-b92f-97bc08d1db22&fbclid=IwAR1p7QMmpnuHMlzAYNks4BMhJurqbfE3wiqXIGjuLbbv3znhLxY3fWG4JuE

 

Siūlymas – e-dokumentais originalioje e-formoje

 

Užregistruotas GPM įstatymo projektas, kuriam pritarus individualią veiklą vykdantys asmenys 2020 m. turės turėti savo prekybos, gamybos vietoje e-dokumentus originalioje e-formoje, kad juos galėtų tvarkyti, matyti, peržiūrėti tikrinančios institucijos.

 

Jei gyventojas naudos i.APS ir į jį sukels pirkimo sąskaitas, jam jų atsinešti į darbo vietą nebereikės.

 

Buhalterių, susipažinusių su i.APS, nuomonė apie šį įrankį yra tokia, kad tai daugiau našta, o ne pagalba verslui.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2c7cef50e5b411e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a4939e49-eda4-40c3-b92f-97bc08d1db22&fbclid=IwAR2iGS1-J8rlEk0MFBf0KsHR7B7M_xWkvKOs25Ep-97J2ssRW8RuwqG2VcM

 

PSD įmokos nedirbantiems ir nestudijuojantiems jaunuoliams

 

Seimo nariai skubos tvarka nuo 2019 m. spalio 1 d. siūlo didinti darbo užmokestį 13% ministrams ir ministrui pirmininkui.
Įdomu tai, kad visi ministrai ir ministras pirmininkas sutiko eiti pareigas už esamą darbo užmokestį.

 

Oficialiai nei vienas ministras nėra pareiškęs, kad jo netenkina darbo užmokestis ir jei jis nebus padidintas nukentės darbo kokybė. Įdomu ir tai, kad oficialiai yra skelbiama, kad 2020 m. vidutinis darbo užmokestis kils 8%, kas yra 50% mažiau nei siūlomas 13% didinimas ministrams.

 

2018-2019 m. yra registruotas VDU didėjimas 10%.

 

Ministrai susiplanavę dirbti taip, kad darbo užmokesčio augimas mažėtų (nuo 10% iki 8%) ir iš anksto tai yra įvertinama kaip puikus darbas.

 

Seimo narių pasiūlyme didinti algas nėra įvertinti papildomai reikalingi finansavimo šaltiniai.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fc205060ddeb11e9a85be81119c7a8fa?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=81dfe9b9-cec3-4ca1-8b1a-8bbd87881444&fbclid=IwAR1a3m60gxUzezSurwbHZoD9PfX1BXNTcWFQ9LdEJF-KanbOPb2_Sod8TKE

 

Pensijų anuitetai

 

Ar atsargų vertės ir gautinos sumos gali įtakoti – įmonės finansinius rodiklius? Įsigydamos atsargų, įmonės nustato jų įsigijimo savikainą.

 

Tokia verte atsargos nugula į sandėlius ir tokia verte jos parodomos balanso ataskaitoje. Pagal 9-o verslo apskaitos standarto (VAS) „Atsargos“ nuostatas, šiai vertei įtakos gali turėti ne tik atsargų įsigijimo kaina, bet ir transportavimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos, jeigu įmonė jas pripažins reikšmingomis, pagal pasirinktus ir apsirašytus apskaitos politikoje kriterijus.

 

Pridėtinių išlaidų priskyrimo savikainai įvertinimą galima būtų atlikti audito metu, tačiau daugumai Lietuvoje veikiančių įmonių auditas nėra privalomas, o apskaitos politika dažnai yra šabloniška.

 

Todėl pagal savo poreikius įmonės gali parodyti didesnę turto vertę arba sumažinti pelną.

 

Abejotinos skolos. Dauguma Lietuvos įmonių savo apskaitą tvarko pagal VAS, o šiuose standartuose nėra aiškaus kriterijaus, pagal ką įmonė turi pasirinkti metodą parodyti abejotinas skolas, ir nėra reglamentuota, pagal kokias taisykles turi būti apskaičiuotos abejotinos skolos.

 

Jeigu metai yra pelningi, įmonė gali pripažinti daugiau abejotinų skolų – taip padidinti sąnaudas ir sumažinti pelną. Tokiu būdu paliekama galimybė pagerinti kitų metų finansinį rezultatą.

 

Daugiau skaitykite: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2019/08/30/zaidimai-su-apskaita-geri-metai–padidinkime-blogas-skolas-irsanaudas?fbclid=IwAR0RcI-cKZIfYBxGH_5jgAYaITRAI_dsi2CASej2nfCpsv8IwmvYdctYWug

 

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų

Prezidentūra siūlo palikti DK nuostatą, kad 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

 

Jei darbuotojo darbo sutartyje yra nustatytas fiksuotas darbo užmokestis per mėnesį, ir asmuo pasinaudoja dviejų dienų mamadienių lengvata, vadinasi, jam reikės dirbti dvejomis dienomis mažiau, bet jis gaus to pačio dydžio algą, kokią jis gautų, neturėdamas mamadienių ir dirbęs pilną mėnesį.

 

Už mamadienius priklauso vidutinis darbo užmokestis, todėl gali būti, kad dėl mamadienių net galite gauti truputį daugiau nei įprasta, nors dirbote mažiau. Kuo daugiau mamadienių, tuo sunkiau verslui, nes jo efektyvumas mažėja, mažiau uždirba.

 

Tai tipinis pavyzdys, kai valstybė nori būti gera ir sukuria lengvatas verslo pelno sąskaita, net mažindama verslo efektyvumą ir konkurencingumą.

 

Dėl mamadienių verslo darbo užmokesčio sąnaudos didėja 10%, kas skatina verslininkus stipriai pagalvoti, ar įmonė pajėgi turėti daug darbuotojų, kurie naudojasi mamadieniais, kurių mamadieniai gali atimti reikšmingą dalį pelno.

 

Tokie ir panašūs sprendimai ekonomiškai yra nenaudingi verslui ir BVP augimui, nes verslas neefektyviai išnaudoja darbo vietas (jos stovi tuščios ~10% darbo laiko) ir uždirba mažiau pajamų.

 

Dėl šių priežasčių sukuriamas mažesnis BVP ir biudžetas praranda pajamas.

 

Teisingiausias sprendimas būtų, jei jį valstybė finansuotų iš socialinio draudimo įmokų (Sodros).
https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1011422/mamadienius-ir-tevadienius-nauseda-siulo-visiems-tevams?fbclid=IwAR2VBjBA-WBjLEjHGZjbGg3yCTGbewQXaFoAdsfrbrKKLvD3DS2NEAk9PW0

 

Apie pensijų anuitetus

 

„Sodrai“ nuo kitų metų pradžios bus perduotas pensijų anuitetų mokėjimas. Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą, t.y. turėtų valdyti visus finansinius ir materialinius pensijų anuitetų fondo išteklius, tvirtinti su pensijų anuitetų apskaičiavimu susijusias tvarkas ir metodikas, vertinti pensijų anuitetų fondo veiklos ataskaitas.

 

Komiteto priimtus sprendimus įgyvendintų ir pensijų išmokas gavėjams mokėtų „Sodros“ administracijos padalinys, atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimą.

 

Teisės aktuose numatytos dvi anuitetų rūšys – standartinis ir atidėtasis. Standartinio anuiteto gavėjui bus periodiškai mokamos pensijų išmokos, kurių mokėjimas nutrūks žmogui mirus.

 

Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, tačiau pakeitimais siūloma galimybė pasirinkti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, per kurį dalis neišmokėtos sumos gali būti paveldima.

 

Atidėtojo anuiteto atveju išmokos mokamos sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos, tam skiriama apie 10-15 proc. antroje pakopoje sukauptos sumos, kuri nėra paveldima.

 

Tačiau apie 85-90 proc. sukauptų lėšų bus mokama periodinėmis išmokomis nuo pensijos amžiaus iki 85 metų – jei asmuo miršta, neišmokėta lėšų dalis yra paveldima.

 

Pensijų anuitetas turės būti įsigyjamas, jei asmuo antroje pensijų pakopoje sukaupia daugiau nei 10 tūkst. eurų. Jeigu sukaupta 3 tūkst. eurų ar mažiau – asmeniui išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, bus mokamos periodinės išmokos.

 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/rengiamasi-pensiju-anuitetu-mokejimu-perdavimui-sodrai.d?id=82199201&fbclid=IwAR30wj1R8H2UQYyHCS6OIN1z9VZsuxHoIvSPVWxDLKt9yLP23jIkuekF718#cxrecs_s

 

Ką reikia žinoti išvykstant iš Lietuvos?

 

Jei gyventojas išvyksta iš Lietuvos ir nenori turėti mokestinių komplikacijų, jis turėtų pateikti dvi ataskaitas:

 

1. Pranešti seniūnijai (savivaldybei) apie savo išvykimą

 

2. Pateikti VMI metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM 308, kurioje turėtų pažymėti išvykimo datą ir kad jis galutinai išvyksta iš Lietuvos.

 

Šių abiejų dokumentų pateikimas garantuoja, kad:
1. Sodra nereikalaus mokėti PSD įmokų 38,74 Eur/mėn.
2. VMI neapmokestins antrą kartą po išvykimo datos gautų pajamų, nes jos apmokestinamos naujoje rezidavimo šalyje.
VMI pranešimą GPM308 apie išvykimą galima pateikti anksčiausiai 2014-01-01 data.

 

Jei gyventojas išvyko anksčiau (tarkime, 2000 m.), vis tiek reikėtų teikti 2014 m. GPM 308 ir joje deklaruoti išvykimą 2014-01-01 dieną.

 

Pateikus pranešimą, skolos Sodrai yra panaikinamos.

 

Lietuva gyventojus skaičiuoja ne pagal VMI duomenis apie išvykusius gyventojus, bet pagal Seniūnijų duomenis. Todėl niekas neturi tikslių skaičių kiek iš tikrųjų yra išvykusių.

 

Pasitaiko atvejų, kad apie savo išvykimą praneša VMI, bet pamiršta savivaldybę.

 

Būtinai savivaldybei (seniūnijai) praneškite apie visus išsivežamus vaikus.

 

Jei to nepadarysite, vaikai 18-ojo gimtadienio proga gaus „dovanėlę“ iš Sodros: nuo vaiko banko sąskaitos Sodra pradės nuskaičiuoti po 38,74 Eur/mėn. PSD įmokas.

 

O jei pinigų neužteks, gali areštuoti visas vaiko banko sąskaitas.

 

Sodra nemoka pamatyti, kad vaiko nebuvo Lietuvoje mažiausiai 10 metų ir jis nesimokė jokioje Lietuvos mokykloje, bei nesilankė poliklinikoje. Sodra neįspėja apie tai, kad yra pamirštas pateikti pranešimas seniūnijai, bet iš karto skaičiuoja skolą.

 

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1009916/skolos-del-psd-varo-i-nevilti-sumos-gali-siekti-ir-1400-euru?utm_source=facebook.com&utm_medium=social&utm_campaign=tv3televizija&utm_content=URL–naujiena-lietuva-1009916-skolos-del-psd-varo-i-nevilti-sumos-gali-siekti-ir-1400-euru&fbclid=IwAR3_N2lhKDRgha_oF2FBH0J7JWdMWS2AEq6SyfPlDAU0JPdUzOacaoDOgk4

www.lbaa.lt inf.