Jei Seimas būtų priėmęs šią nuostatą, žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas nuo 50 proc. jos mokestinės vertės.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šį projektą pasiūlė atmesti atsižvelgdamas į tai, kad siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybių biudžetų pajamomis, o jos pačios nustato žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifą, kurio dydį nustato likus ne mažiau nei pusei metų iki mokestinių metų laikotarpio.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš žemės vertę mažinančio koeficiento 0,35.

Tai reiškia, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuojamas nuo 35 proc. jos mokestinės vertės. Savivaldybės gali pačios spręsti dėl konkrečių mokesčio tarifų ir lengvatų taikymo.

Už tai, kad Vyriausybės siūlomi Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai (projektas Nr. XIIIP-4021) būtų atmesti balsavo 90 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 3 parlamentarai.