Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Darbo kodekso, Užimtumo ir Socialinių įmonių įstatymų pakeitimus (projektai Nr. XIIIP-4657(2), Nr. XIIIP-4658(2), Nr. XIIIP-4659(2), Nr. XIIIP-4660(2), kuriais nuspręsta patvirtinti naują subsidijų prastovų metu modelį.

Seimas dar kovo 17 d. pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais nustatė paramą darbo vietų išsaugojimui.

Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems prastova yra paskelbta, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.

Seimas nutarė patikslinti, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei galės skelbti prastovą, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Priimtomis pataisomis nutarta keisti subsidijų modelį, pagal kurį subsidijų lubos padidės iki 1,5 minimalios algos.

Patvirtinti nauji subsidijų dydžiai:

• 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų (iki 1,5 MMA) bruto.

• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai (iki 1 MMA) bruto.

Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, turės išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Subsidijos dydį galės pasirinkti pats darbdavys.

Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos. Dėl subsidijų įmonės turi kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Pagal priimtas pataisas subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, per prastovą darbdavys galės gauti subsidiją ir papildomai remiamų darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti.

Subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.

Pretenduoti į subsidijas ekstremaliosios situacijos ir karantino metu taip pat galės prastovą paskelbusios socialinės įmonės ir neįgaliųjų socialinės įmonės.

Prastovos metu vietoj įprastos subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms bus įgyvendinama įdarbinimo subsidijuojant priemonė ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.

Socialinėms įmonėms darbo užmokesčio subsidijos dydžio apskaičiavimo principas galios toks pat, kaip ir kitiems darbdaviams.

Darbdaviai apie prastovų paskelbimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją (darbdaviai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą, tai privalės padaryti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo).

Jei paaiškėtų, kad prastovos metu iš darbuotojo reikalaujama atvykti į darbą, tokiu atveju subsidija darbdaviui bus nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turės grąžinti per du mėnesius.