Seimas pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Civilinės saugos įstatymo pataisų (projektas Nr. XIIIP-4661 GR) ir priėmė įstatymą su visais šalies vadovo teiktais pakeitimais. Už šį sprendimą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 18, susilaikė 31 parlamentaras.

Seimas balandžio 7 d. buvo nusprendęs leisti atsiradus poreikiui ekstremaliosios situacijos metu laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus (pvz., parduodamų prekių vienetų skaičių, prekių eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus ir pan.).

Kaip anksčiau yra teigęs šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta, Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

Pasak jo, Nepaprastosios padėties įstatyme atliktų pokyčių dėl kainų reguliavimo Prezidentas nesiūlo keisti, tačiau jis nepritaria kainų reguliavimo instrumento suteikimo Vyriausybei ekstremalių situacijų atvejais.

„Prezidento nuomone, šio įstatymo paketo dalis susijusi su maksimalių prekių ar paslaugų kainų reguliavimu valstybės lygiu ekstremalios situacijos atveju nėra suderinama su efektyvia ekonomine politika ir nėra suderinama su šalies Konstitucijos nuostatomis. Seimo patvirtintas įstatymų paketas neleistų pasiekti deklaruojamo rezultato: protingų ir vartotojams palankių kainų ekstremalių situacijų metu“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jis atkreipė dėmesį, kad kainų reguliavimas gali sukelti prekių ar paslaugų deficitą, nes nustatytos kainos nebūtinai padengia visas gamintojų sąnaudas, kurios kinta kiekvieną dieną, taip pat skatina šešėlinės rinkos atsiradimą.

Seimas, pritaręs Prezidento veto, Civilinės saugos įstatyme įtvirtino pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.