Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Buhalterinės apskaitos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIVP-729).

Pakeitimais siekiama atnaujinti finansinės apskaitos reguliavimo nuostatas, atsižvelgiant į suskaitmeninimu susijusius apskaitos tvarkymo ir organizavimo pokyčius, suteikiant daugiau laisvės specialistams organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones.

Teikiamais įstatymų pakeitimais siekiama skatinti naudotis valstybės informacinėmis sistemomis (IS), susijusiomis su apskaitos dokumentų duomenų teikimu.

Šiuo metu įstatymas reikalauja, kad subjektas saugotų visus apskaitos dokumentus, net jeigu jų duomenys pateikti valstybės IS (i.MAS, IS „E. sąskaita“), todėl siūloma nustatyti, kad subjektas gali nesaugoti apskaitos dokumentų, jeigu jie pateikti valstybės informacinėse sistemose.

Pataisomis planuojama „buhalterio“ ir „buhalterinės apskaitos“ sąvokas pakeisti į sąvokas „apskaitą tvarkantis asmuo“ ir „finansinė apskaita“.

Be to, atitinkamai keistųsi ir įstatymo pavadinimas, jis vadintųsi „Finansinės apskaitos įstatymu“.

Įstatyme siūloma atsisakyti nustatytos vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigybės ir įvardyti apskaitos tvarkymo apimtis, t. y. asmens, tvarkančio apskaitą, funkcijas.

„Laisvė subjektui įvardyti apskaitos specialistą pagal jam pavedamų funkcijų turinį ir sudėtingumą padės aiškiau suvokti apskaitos specialisto atsakomybes ir prisidės prie šios profesijos stiprinimo“, − teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Pagal teikiamas pataisas taip pat nebeliktų draudimo vadovui tvarkyti subjekto apskaitą, t. y. suteikiama galimybė vadovui, turinčiam tinkamų žinių ir prisiimančiam atsakomybę, susijusią su apskaitos tvarkymu, tvarkyti apskaitą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimais numatoma nustatyti privalomus apskaitos registrus, įrašo apskaitos registre apimtį.

Šiuo metu apskaitos registras apibrėžiamas kaip apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų suvestinė, kurioje apibendrinami jų duomenys.

Apibrėžtyje neteikiama pirmenybė elektroniniams apskaitos registrams, nenurodomi konkretūs registrai bei informacija, kurią būtina pateikti, todėl iki šiol nebuvo užtikrinamas duomenų atsekamumas.

Atnaujintame įstatyme taip pat būtų nustatytos apskaitos organizavimo, apskaitos tvarkymo apimtys.

Siūloma detaliai ir struktūrizuotai nustatyti apskaitos organizavimo ir tvarkymo funkcijas, apibrėžti su apskaitos organizavimu susijusią vidaus kontrolę.

Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė 30 parlamentarų.

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu – Audito komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 4 d.