Visiems dirbantiems savarankiškai mokėti nedarbo socialinį draudimą, suvienodinti socialinio draudimo įmokų „lubas“ bei dalį kitų pokyčių, siekiant atsikratyti mokestinių lengvatų, siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Trečiadienį vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas akcentavo, kad ministerija sieks, jog dirbantys savarankiškai netektų tam tikrų lengvatų. Tokiu būdu mokestinė sistemą taptų teisingesnė ir progresyvesnė.

Jo teigimu, dėl taikomų lengvatų, dirbančiųjų savarankiškai tam tikrose grupėse skaičius išaugo.

Pavyzdžiui, vykdančių individualią veiklą 2017–2020 m. padaugėjo 43,1 proc., o mažųjų bendrijų narių skaičius išaugo 115,7 proc.

A. Bitinis akcentuoja, kad dirbantys savarankiškai sumoka daug mažiau mokesčių nei dirbantys pagal darbo sutartį, todėl tokią sistemą siūloma keisti.

„Savarankiškai dirbantys asmenys sumoka mažiau įmokų nei gauna išmokų. Didžioji dalis savarankiškai dirbančių asmenų įmokas moka nuo pajamų, mažesnių nei minimali mėnesinė alga. Atitinkamai, jie sumoka mažiau, tačiau gauna daugiau“, – pastebi viceministras.

Pavyzdžiui, bene didžiausias skirtumas matomas pensijų draudime, čia dirbantys savarankiškai 2020 m. sumokėjo 65 mln. eurų, o gavo išmokų už 137 mln. eurų.

Dirbantiems savarankiškai didinti socialinio draudimo įmokų „lubas“

Siekiant sumažinti mokestinius skirtumus A. Bitinas teikia pasiūlymą suvienodinti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas socialinio draudimo įmokų „lubas“.

Tokiu atveju dideles pajamas gaunantys savarankiškai dirbantys asmenys turėtų sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų.

„Šiuo metu dirbantiems savarankiškai taikoms 43 VDU siekiančios įmokų lubos, tai yra virš 58 tūkst. eurų per metus. Tuo metu dirbantiems pagal darbo sutartį taikomos 60 VDU lubos, tai yra apie 81 tūkst. eurų. Svarbu ir tai, kad savarankiškai dirbantiems asmenims pajamos iš skirtingų veiklų nėra sumuojamos, o dirbantiems pagal darbo sutartį yra“, – pastebi A. Bitinis.

Jis skaičiuoja, kad yra 6 individualių įmonių, mažųjų bendrijų nariai, kuri deklaruoja gaunantys daugiau nei 43 VDU per metus, tuo metu dirbančių pagal individualios veiklos pažymą tokių yra 870, o ūkininkų ir jų partnerių – 911.

„Dėl „Sodros lubų“ išimties valstybė per metus netenka apie 4,7 mln. eurų. Todėl būtų tikslinga suvienodinti „Sodros įmokų“ lubas dirbantiems savarankiškai su tais, kurie dirba pagal darbo sutartį bei taikyti draudimo įmokų „lubas“ visoms asmens pajamoms iš savarankiškos veiklos“, – siūlo viceministras.

Vienoda socialinio draudimo įmokų bazę

Antrasis siūlymas – socialinio draudimo įmokų bazių peržiūra ir jų suvienodinimas.

„Turime tokią situaciją, kada dirbantys pagal darbo sutartį socialinio draudimo įmokas moka nuo 100 proc. apmokestinamų pajamų. Tačiau visi kiti moka mažiau“, – tikina viceministras.

Pavyzdžiui, dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą moka 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, ūkininkai – 90 proc., mažosios bendrijos, individualių įmonių savininkai, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė ūkinė bendrija – 50 proc., šeimynos dalyviai – 100 proc.

„Finansiniai netekimai dėl įmokų bazių išimčių siekia 19,71 mln. eurų per metus“, – pažymi A. Bitinis.

Jis siūlo suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų ir dirbančių pagal darbo sutartis socialinio draudimo įmokų bazes, jog mokesčiai būtų mokami nuo 100 proc. pajamų. Išimtys būtų taikomos tik dirbantiems pagal verslo liudijimą.

Norima, kad ir dirbantys savarankiškai gautų nedarbo draudimą

Trečiasis A. Bitino siūlymas – savarankiškai dirbančius asmenis įtraukti į nedarbo socialinį draudimą.

„Šiuo metu nedarbo draudimu draudžiamos tik kai kurios grupės, tai yra tik individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Tuo metu ūkininkai bei asmenys vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą nėra draudžiami“, – akcentuoja viceministras.

Nedarbo draudimo 2020 m. duomenimis neturėjo net 45 tūkst. asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymėjimą ir 6 tūkst. ūkininkų ir jų partnerių.

„Kadangi jie neturėjo nedarbo draudimo, tai valstybė pandemijos metu buvo priversta sukurti tam tikras naujas schemas. Savarankiškai dirbantiems asmenims pirmojo ir antrojo karantino metu valstybė išmokėjo 243,7 mln. eurų, o tai palietė 77 tūkst. asmenų. Skaičiai yra dideli, todėl tikslinga kelti klausimą ar tai yra teisinga bei ar nereikėtų įvesti nedarbo socialinio draudimo išmokų“, – svarsto A. Bitinas.

Jis siūlo, kad į nedarbo socialinio draudimo sistemą būtų galima įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų kategorijas (ūkininkus ir dirbančius pagal individualios veiklos pažymėjimą).

Šis siūlymas negaliotų tik dirbantiems pagal verslo liudijimą.

Jei būtų pritarta, dirbantys savarankiškai turėtų mokėti 1,31 proc. siekiančią nedarbo socialinio draudimo įmoką.

Skaičiuojama, kad dėl tokių pokyčių 51 tūkst. asmenų įgytų teisė į nedarbo socialinio draudimo išmoką, o į biudžetą papildomai būtų surinkti 7 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos vadovė Eglė Čeponytė pažymėjo, kad šiuo metu Nacionalinio pažangos plano tikslas GINI koeficientą sumažinti nuo 35,1 iki 31 proc. (2030 m.), o pajamų perskirstymo koeficientą sumažinti nuo 6,1 iki 5.

Siekiant pasiekti šiuos tikslus siūloma didinti pensinio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų disponuojamas pajamas, tobulinti minimalių pajamų apsaugos sistemą, didinti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, tobulinti MMA nustatymo sistemą, mažinti disponuojamų pajamų atotrūkį tarp savarankiškai dirbančių asmenų ir likusių dirbinančiųjų ir t.t.

www.lrt.lt inf.