Du fiziniai ir vienas juridinis asmuo keliaus į teismą už karuselinio sukčiavimo schemų organizavimą – jiems pateikti kaltinimai dėl didelės vertės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelio kiekio dokumentų suklastojimo.

Valstybei padaryta žala siekia per 162 tūkst. eurų. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, abu bendrininkai veikė kaip „dokumentų išrašymo fabrikėlis“, aptarnaujantis iš Jungtinių Amerikos Valstijų prabangius automobilius („Tesla“, „Porsche“ ir kt.), motociklus ir kitą techniką gabenančias įmones ar perpardavinėtojus.

Už atlygį savo paslaugas teikdavę asmenys galimai klastodavo dokumentus bei sąskaitas faktūras, įrašydami melagingus duomenis, neva 40 tūkst. eurų rinkoje kainuojantis automobilis pirktas už kelis tūkstančius eurų.

Visos schemos esmė – išvengti pridėtinės vertės bei pelno mokesčių, kurie atsirastų parduodant automobilius tikrąja rinkos kaina.

Abu asmenys valdė po įmonę, registruotą Lietuvoje ir Airijoje, kurios galimai buvo naudojamos fiktyviems sandoriams ir atsiskaitymams, siekiant paslėpti mokesčius.

Įtariama, kad nuo 2019 metų pabaigos asmenys organizavo fiktyvių sandorių grandinę bei imitavo tarpusavio atsiskaitymus, pasinaudodami airiškos įmonės sąskaitomis Anglijos ir Baltarusijos bankuose.

Galėjo būti veikiama karuselinio sukčiavimo principu – imituotas tarptautinių sąskaitų faktūrų judėjimas, fiktyvių sandorių pagrindu slepiami mokesčiai.

Pareigūnai skaičiuoja, kad per kiek daugiau nei pusmetį galėjo būti suklastoti 75 automobilių ir kitų transporto priemonių dokumentai, o valstybei galėjo būti nesumokėta per 162 tūkst. eurų mokesčių.

Vykdant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribota teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 106 tūkst. eurų.

Tyrimui vadovavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė dviem fiziniams asmenims pareiškė kaltinimus dėl didelės vertės sukčiavimo, didelio kiekio dokumentų suklastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tais pačiais nusikaltimais kaltinama ir Lietuvoje registruota įmonė.

Airišką įmonę valdęs asmuo prie šių kaltinimų sulaukė ir dar vieno – dėl juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Teismas už didelės vertės sukčiavimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Didelio kiekio dokumentų suklastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gali būti skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už juridinio asmens panaudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dvejų metų.

FNTT inf.