Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. 2021 m. rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokoms skirta 22,7 mln. Eur suma beveik penktadali  mažesnė (19,2 proc. arba 5,4 mln. Eur) nei pernai rugsėjį – 28,1 mln. Eur.

Vidutinė nedarbo išmoka šių metų III ketvirtį siekė 402 eurus už visą mėnesį.  

Vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – 5 mėnesiai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų 9 mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per 5 mėnesius susiranda darbą.

Ilgiausia vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė yra priešpensinio amžiaus grupės asmenų (60-65 m.) ir siekia 6,2 mėnesio.

Tai rodo, kad vyresniems darbus praradusiems žmonėms sunkiau sugrįžti į darbo rinką.

2022 m. nedarbo socialiniam draudimui numatomi 282,5 mln. Eur arba 2,2 proc. mažiau nei 2021 metams. Remiantis Ekonominės raidos scenarijumi, prognozuojamas nedarbo lygio mažėjimas nuo 7,4 proc. 2021 m. iki 6,7 proc. 2022 m.

KAM PRIKLAUSO NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKA? Nedarbo išmoka skiriama tiems žmonėms, kurie turi bedarbio statusą ir Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių bei yra sukaupę pakankamą nedarbo socialinio draudimo stažą – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS DYDIS. Nedarbo išmokos dydį sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama.

Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA).

Šiemet MMA siekia 642 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 149,39 eurų.

Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį, vertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius mažėja.

Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

ILGALAIKIAMS BEDARBIAMS – PAPILDOMA SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių. Taip siekiama paskatinti ilgalaikius bedarbius sugrįžti į darbo rinką.
 
SOCIALINĖ PAŠALPA – NETURINTIEMS PAJAMŲ. Žmogus, susiduriantis su finansiniais sunkumais, gali gauti socialinę pašalpą, tuo atveju jei jam tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro.

Apskaičiuojant pajamas, į gaunamas pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 proc. (priklausomai nuo šeimos sudėties) darbo pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos. 

SADM inf.