Seimo pradėtos svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato padidinti vadinamąjį sąvartyno mokestį. Ar tai atsilieps gyventojų įmokoms už atliekų tvarkymą?

Kokią įtaką sąvartyno mokestis gali turėti gyventojų įmokoms/rinkliavoms už atliekų tvarkymą?

Sąvartyno mokestis neturėtų įtakos įmokai arba rinkliavai, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai tvarkingai vykdytų savo pareigas.

Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maistą, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis.

Efektyviai dirbantys mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų išrūšiuoti tas mišrias atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai.

Sąvartyno sąnaudos sumažėja iki nereikšmingų, jeigu sistema visais etapais veikia optimaliai – visos atliekos panaudojamos kaip antrinės žaliavos arba energijai gauti.

Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų surinkimą, žiediniam atliekų procesui bus sudarytos visos sąlygos ir sąvartynuose bus šalinami tik likučiai.

Po atliekų deginimo likę pelenai ir šlakas nebeturėtų būti vežami į sąvartynus, nes numatoma šias medžiagas panaudoti keliams tiesti ir kitiems statybų darbams.

Susidarius minimaliam niekur kitur nepanaudojamų atliekų kiekiui, nebelieka už ką mokėti – tokiu atveju sąvartyno mokestis neturi įtakos galutinei kainai.  

Kokia Lietuvos pozicija dėl sąvartynų?

Sąvartynas – žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo būdas, todėl jame turi būti šalinamos tik tos atliekos, kurių nebegalima perdirbti ar kitaip panaudoti.

Sąvartynai nebetenka reikšmės, nes:

♦ gyventojai atliekas, tarp jų ir maisto, rūšiuoja, o valstybė įpareigoja atliekų tvarkytojus, kad jie gyventojams užtikrintų patogų rūšiavimą;

♦ išrūšiuotos atliekos dar kartą panaudojamos, o neišrūšiuotos toliau vis tiek rūšiuojamos mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose;

♦ jeigu išrūšiuotų žaliavų nepavyksta panaudoti, iš jų gaunama energija, o po atliekų deginimo energijai gauti likusios medžiagos irgi panaudojamos, pavyzdžiui, keliams tiesti;

♦ kadangi dauguma atliekų sugrįžta į ekonomiką, lieka tik nedidelė sąvartyne šalintina jų dalis.

2035 m. Lietuvoje galės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų susidariusių atliekų. Sąvartynų plėtra nėra skatinama ir remiama valstybės lėšomis.

Ar gyventojai turėtų ruoštis didinamam sąvartyno mokesčiui?

Ne, tiesiogiai gyventojams tai neturėtų būti aktualu.

Numatoma priimti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis bus reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bus įgaliota tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą ir nustatyti viršutinę atliekų deginimo 1 t įkainio ribą.

Taip bus eliminuota galima rizika dirbtinai kelti atliekų deginimo kainas.

Pataisos leis sukurti aiškesnę, skaidresnę ir efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, vengiant perteklinių investicijų ir su jomis susijusių eksploatacinių sąnaudų, kurios didintų atliekų turėtojų mokamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį.

Ar padidintas sąvartyno mokestis yra naudingiausias atliekų degintojams?

Tiesioginio ryšio nėra.

Be to, Vyriausybė pritarė, kad atliekų deginimo kainos viršutinę ribą reguliuotų Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Kaip surinktas mokestis grįš savivaldybėms (padangų, asbesto, tolesnis pakuočių ir maisto atliekų tvarkymas)?

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą mokesčiai, surinkti už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, įplaukia į Atliekų prevencijos ir tvarkymo programą (APTP).

Iš jos įplaukų savivaldybėms skiriamos subsidijos ir investuojamos į antrinių žaliavų ir pakuočių, biologinių, tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtrai bei taršai bešeimininkėmis padangomis ir asbesto atliekomis sutvarkyti.

APTP lėšomis bus toliau finansuojamos ir tęstinės veiklos, įskaitant projektus pagal APTP lėšų naudojimo 2021 m. priemonių planą.

2021-2023 m. naujiems atliekų sektoriaus projektams finansuoti iš šios programos bus skirta apie 10,2 mln. eurų:

♦ 1,6 mln. eurų numatyta individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti (80 tūkst. stiklui, 65 tūkst. popieriui /kartonui / plastikams / metalui), 925 tūkst. eurų – namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti (5 tūkst. tonų), 800 tūkst. eurų – regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų projektams rengti, 440 tūkst. eurų – bešeimininkėms naudotoms padangoms tvarkyti (4 tūkst. tonų), 425 tūkst. eurų tekstilės atliekų surinkimo konteineriams įsigyti (500 vnt.); 6,12 mln. eurų individualiems biologinių atliekų surinkimo konteineriams įsigyti (200 tūkst. namų valdų).

Informacija apie priemones, planuojamus kvietimus teikti paraiškas paramai bus skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) interneto svetainėje.

Kaip bus užtikrintas atliekų tvarkymo solidarumo principas?

Solidarumo principas yra įgyvendinamas solidarizuojant bendruosius regiono atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo kaštus, taip pat atliekų transportavimo kaštus iš savivaldos iki bendrų sistemos įrenginių (pavyzdžiui, rūšiavimo ar deginimo įrenginių).

Įgyvendinus šį principą, visos regiono savivaldybės už atliekų tvarkymo sistemos išlaikymą mokės vienodą kainą nepriklausomai nuo savo dydžio ar geografinės padėties.

Siūlomas kainodaros modelis sudarys sąlygas savivaldai solidarizuoti ir kitus sistemos bei lėšų administravimo ar atliekų surinkimo kaštus, apskaičiuojant galutines rinkliavas už atliekų tvarkymą.