Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų (projektas Nr. XIVP-972(2) ir Vienišo asmens išmokos įstatymų pataisas (Nr. XIVP-973(2), kuriomis nutarta nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, taip pat patikslinti vienišo asmens išmokos mokėjimo tvarką.

Seimas nusprendė sparčiau indeksuoti pensijas

Dėl priimtų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. sieks 544 eurų.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pensijos kitąmet bus didinamos žymiai sparčiau: labiau didės individualios dalies koeficientas – beveik 13 proc.

Bendrai pensijos kitąmet vidutiniškai didės apie 11 proc.

Pagal pataisas, pensijos individualioji dalis bus indeksuojama tais atvejais, kai Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.

Tokiu atveju individualioji pensijos dalis bus indeksuojama papildomai, prie dabartine nustatyta tvarka apskaičiuoto indeksavimo koeficiento IK pridedant papildomą indeksą.

Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas negalės būti taikomas, jei indeksavimo metais būtų prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jei apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.

Šiuo metu pensijų gavėjai, turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo stažo, gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį.

Priimtomis naujomis nuostatomis sutarta nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją.

Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gaus didesnę bendrąją pensijos dalį.

Kaip pažymima projektų aiškinamajame rašte, šie pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.

KĄ ATNEŠ PENSIJŲ REFORMA?

Kas pajus didžiausią teigiamą pokytį?

Nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo formulė.

Didžiausią teigiamą poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję – gavę didesnį atlyginimą bei turintys ilgesnį stažą – ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys senjorai. 

Skaičiuojant senatvės pensiją, svarbu ir bendroji, ir individualioji jos dalys.

Bendroji pensijos dalis užtikrina minimalias pajamas, o štai individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo per gyvenimą sumokėtų įmokų dydžio ir mokėjimo trukmės. 

Dabar vidutinėje pensijoje, turint būtinąjį stažą, bendroji dalis sudaro maždaug 60 procentų pensijos dydžio, o individualioji – vos 40 procentų.

Planuojama, kad individualios dalies reikšmė didės ir bus ženklesnė.

Taip sudaromos paskatos ir motyvacija žmonėms daugiau mokėti socialinio draudimo įmokų bei atitinkamai gauti didesnę pensiją.

Bendrosios pensijos dalies didinimas palies apie 70 tūkst. pensininkų, iš kurių net 2/3 – moterys, kurios dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus.

Kitąmet turintys bent minimalųjį pensijų draudimo stažą gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį, o ne dalį jos (proporcingą įgytam stažui), kaip buvo iki šiol.

Tiems gavėjams, kurie įgijo didesnį už būtinąjį stažą (iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtoms pensijoms – didesnį kaip 30 metų), pensijos didės labiau.  

Ministerijos skaičiavimai rodo, kad 2022 metais vidutinė pensija didės nuo 450 Eur iki 465 Eur, 2024 m. – nuo 519 Eur iki 544 Eur. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų. 

Kodėl verta kaupti didesnį stažą? 

Naujas pensijų modelis ir spartesnis bendrosios pensijos dalies augimas jokiu būdu nepanaikina turimo pensijų draudimo stažo įtakos bendram pensijos dydžiui. 

Už mokėtas socialinio draudimo įmokas planuojama didesnė socialinio draudimo pensijos individualioji dalis. Kitaip tariant, augs pensijos tų, kurie sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų.

Keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, ateityje vis didesnį svorį pensijoje įgys ir asmens sumokėtos įmokos, o pati pensijų sistema taps teisingesnė.

Pavyzdžiui, 18 metų už minimalųjį atlygį dirbęs žmogus  įgyja apie 9 pensijų apskaitos vienetus, o 36 metus už 3 vidutinius darbo užmokesčius dirbęs žmogus į pensiją išeina turėdamas apie 108 apskaitos vienetus. Pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis dabar yra apie 38 eurus, antrojo – 450 eurai. 

Dėl siūlomo spartesnio pensijų apskaitos vieneto augimo pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis per trejus metus bus padidėjusi apie 13 eurų, antrojo –152 eurais. Pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad didesnis efektas tiems, kas įmokas mokėjo ilgiau ir didesnes. 

Kada tikėtis didesnių pensijų?

Pritarus Seimui, pensijos bus sparčiau indeksuojamos nuo 2022 metų sausio 1 dienos. 

Kitaip tariant, pensijų gavėjai, kuriems naujo dydžio pensija priklauso jau nuo 2022 m. sausio mėnesio, perskaičiuotą pensiją ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus ne vėliau kaip iki birželio mėnesio pabaigos.

Vienišo asmens išmokos – visiems vienišiems pensininkams ir neįgaliesiems

Pagal Vienišo asmens išmokos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Nuo 2023 m. vienišo asmens išmoka bus lygi vienam socialinio draudimo našlių pensijos baziniam dydžiui.

„Tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama socialinio draudimo našlių pensija“, − tvirtinama aiškinamajame rašte.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

2022 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.