Aplinkos ministerija apskritai atsisako automobilių registracijos mokesčio, palikdama tik kasmet mokamą automobilių taršos mokestį.

Kas antras šalies vairuotojas (54 proc. savininkų) metinio taršos mokesčio mokės ne daugiau 100 eurų.

Visa apimtimi automobilių taršos mokestis pradės galioti tik 2025 metais.

Taip pat keičiama mokesčio lengvatų struktūra. 50 proc. lengvata bus taikoma piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams, neįgalų asmenį prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų amžiaus sulaukusiems automobilio savininkams.

Nuo taršos mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.

Nors mokesčio įsigaliojimo data planuojama 2023 m. sausio 1 d., visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 m. gruodžio 31 d. mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė atkreipia dėmesį, kad pereinamasis laikotarpis sudaro patogias sąlygas pasikeisti automobilius į mažiau taršius ir reikšmingai sumažinti mokesčio sąnaudas arba išvis jo nemokėti.

Be to, valstybė gyventojų pasirinkimą keisti savo transporto priemones į mažataršes toliau rems subsidijomis iš Klimato kaitos programos.

Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio.

Mokestis atitinkamai didės pagal automobilio taršos parametrus – išmetamo anglies dioksido vertę (kurios bazinis tarifas dvigubinamas kompensuojant dėl naikinamo registracijos mokesčio prarastą poveikį) ir oro taršos koeficientą (variklio „Euro“ standartą).

Kaip ir anksčiau, lieka tos pačios neapmokestinamo anglies dioksido grindys – tai yra 130 g/km.

Suderintą ir atnaujintą Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą Vyriausybė svarstys ateinantį trečiadienį, vėliau dėl jo balsuos Seimas.

 Visos mokesčio pajamos pagal įstatymą bus naudojamos Darnaus judumo fondo priemonėms.

Lietuva ir Estija – paskutinės dvi Europos Sąjungos valstybės, kurioje iki šiol netaikomas metinis (naudotojo) mokestis.