Darbo vietoje kilus fiziniam konfliktui, darbdavys negali likti pasyvus – jis privalo imtis veiksmų ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos aiškiai įpareigoja darbdavį užkirsti kelią bet kokiam smurtui, tirti incidentus ir taikyti atitinkamas priemones.

„Darbdavys, gavęs informaciją apie muštynes darbo vietoje, turi nedelsdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, atlikti vidinį tyrimą ir imtis veiksmų, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – sako Liudmila Mironovienė, Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Pasak jos, teisės aktai nenustato vienos konkrečios sankcijos, todėl sprendimai priimami įvertinus visas aplinkybes. Atsižvelgiama į darbuotojų elgesį, konflikto pobūdį, pasekmes ir kaltės laipsnį.

Smurtas darbe laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nemokant išeitinės išmokos.

Vis dėlto tokia priemonė laikoma kraštutine ir gali būti taikoma tik turint pakankamai objektyvių įrodymų bei įvertinus proporcingumą.

Svarbu pabrėžti, kad atsakomybė negali būti taikoma visiems konflikte dalyvavusiems darbuotojams vienodai. Kiekvieno veiksmai turi būti vertinami individualiai, nustatant, kas inicijavo konfliktą, o kas galėjo veikti gindamasis.

Tik nustačius konkretaus darbuotojo kaltę, gali būti sprendžiama dėl drausminio poveikio priemonių taikymo.

Darbo kodeksas taip pat numato aiškias ribas, ko darbdavys negali daryti. Negalima skirti piniginių baudų, žymėti pravaikštos, jei darbuotojas buvo darbo vietoje, ar versti naudotis nemokamomis atostogomis.

Tačiau darbdavys gali neskirti premijos ar laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo, mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį.

Darbuotojas, nesutinkantis su nušalinimu ar atleidimu, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginčyti sprendimo teisėtumą, o darbuotojas, patyręs smurtą, gali kreiptis į darbdavį, sveikatos priežiūros įstaigą ar teisėsaugos institucijas.

Tokiais atvejais itin svarbūs tampa įrodymai – pavyzdžiui, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, medicininiai dokumentai.

Pasak Liudmilos Mironovienės, svarbiausia – ne tik tinkamai reaguoti į incidentus, bet ir nuosekliai kurti tokią darbo aplinką, kurioje smurtui nebūtų vietos.

VDI inf.