Įmonės kartais pritrūksta pinigų atlyginimams net ir tada, kai dirba pelningai, jeigu klientai atsiskaito vėliau, nei įmonėms pačioms reikia apmokėti sąskaitas. Pritaikius Europos vidurkį, iš 2 mln. eurų įmonės metinių pajamų apie 242,6 tūkst. eurų klientai sumokėtų pavėluotai. Tai – ypač ryški problema Lietuvoje, kur vėlavimams dėl mažos pelno maržos itin jautrus logistikos sektorius sudaro didelę dalį ekonomikos.

Kodėl pinigų pritrūksta net ir pelningos įmonės?

2026 m. „Intrum“ Europos mokėjimų tyrimas rodo, kad pavėluotai gaunama vidutiniškai 12,13 proc. įmonių pajamų. Be to, verslo klientams sąskaitoms apmokėti vidutiniškai suteikiamos 43 dienos, tačiau pinigai gaunami tik po 63 dienų. Per trejus metus šis atotrūkis išaugo nuo 16 iki 20 dienų. 

Bendra per metus pavėluotai apmokėtų sąskaitų suma neparodo, kiek pinigų įmonei trūksta konkrečiu metu. Svarbu, ar vėlavimai pasiskirsto tarp daugelio klientų ir skirtingų mėnesių, ar didelę sumą turi pervesti vienas užsakovas.

Antruoju atveju vienas pavėlavęs mokėjimas gali sutrikdyti atsiskaitymus su tiekėjais ir darbuotojais, net jei metinė vėluojančių pajamų dalis atrodo nedidelė.

Laukdamos klientų mokėjimų, įmonės turi naudoti savo rezervus arba skolintis, tad mažėja investicijoms prieinamų lėšų. Tai ypač aktualu mažoms ir jaunoms augančioms įmonėms, dar nesukaupusioms pakankamos finansinės pagalvės.

Augant verslui problema ryškėja

Augant pardavimams, ši problema gali paaštrėti dar labiau, nes įmonė turi daugiau išleisti žaliavoms ir darbuotojams, nors už ankstesnius pardavimus gauti pinigai dar nepasiekė jos sąskaitos.

Mano vertinimu, augimas tampa problemiškas būtent tada, kai įmonės galimybės finansuoti užsakymus didėja lėčiau nei pačių užsakymų apimtis.

Ypač gamyboje didelis užsakymas kelia ir kitų rizikų: papildomi kliento reikalavimai, gamybos brokas ar transportavimo problemos gali pareikalauti papildomų darbų, dalį produktų gali tekti perdaryti ar mokėti netesybas. 

Tiesa, net ir vienodos vertės užsakymai įmonėms nebūtinai yra vienodai naudingi. Kai kepykla pristato produkciją prekybos tinklui ar statybų bendrovė užbaigia darbus užsakovui, jos jau būna patyrusios su šiais užsakymais susijusias išlaidas.

Todėl ilgas mokėjimo terminas iš esmės reiškia, kad tiekėjas savo lėšomis finansuoja klientą.

Žinoma, pavėluotas mokėjimas dar nereiškia prarastų pinigų. Jeigu įmonė turi pakankamai finansinių rezervų ir, planuodama pinigų srautus, atsižvelgia į galimus vėlavimus, reikšmingo poveikio pelningumui gali ir nebūti.

Vis dėlto mažo pelningumo verslams vėluojantys mokėjimai paprastai kelia daugiau sunkumų.

Be to, vėlavimas sukelia grandininę reakciją. „Intrum“ duomenimis, 62 proc. įmonių dėl laiku negautų pinigų pačios vėluoja atsiskaityti su tiekėjais.

Taip vieno pirkėjo sprendimas sąskaitą apmokėti vėliau gali paveikti daugelį kitų įmonių ir jų darbuotojų. Ši problema ypač skaudi ekonomikai stagnuojant, o kylant palūkanų normoms ją dar labiau paaštrina brangstantis finansavimas.

Darbuotojai pasekmes pajunta dar iki vėluojančio atlyginimo

Pritrūkus pinigų, įmonės pradeda mažinti išlaidas. Paprastai pirmiausia ribojamos premijos, mažinamos komandiruočių išlaidos ir mokymų biudžetai. Taip pat gali būti pristabdomas naujų darbuotojų samdymas.

Jeigu įmonė auga, o naujų darbuotojų samdymas sustoja, esamiems darbuotojams gali tekti daugiau darbo ir atsakomybių. Tad net ir laiku gaunamas atlyginimas dar nereiškia, kad darbuotojas nejunta darbdavio pinigų srautų problemų.

Kiek kainuoja nuolaida už greitesnį mokėjimą?

Įsivaizduokime paprastą pasirinkimą: įmonė po 60 dienų gali gauti visus 100 tūkst. eurų arba klientui pasiūlyti 2 proc. nuolaidą ir po 10 dienų gauti 98 tūkst. eurų.

Finansavimo kaina šiam laikotarpiui sudaro apie 2 proc., o perskaičiavus metams – maždaug 14,9 proc.

Tikėtina, kad papildomą apyvartinį finansavimą įmonė rinkoje galėtų gauti pigiau. Vis dėlto svarbus ir kliento patikimumas: kilus rizikai pinigų apskritai neatgauti, nuolaida gali būti pateisinama, jei ji padeda užsitikrinti greitesnį atsiskaitymą.

Taip pat nereikėtų galvoti, kad nuolaidos kainą pavyks visiškai kompensuoti anksčiau gautus pinigus padėjus į indėlį ar kitaip investuojant. Tikėtis stabilios 14,9 proc. metinės grąžos yra nerealu iš bet kokių investicijų. 

Tad būtų puiku, jeigu visos įmonės suprastų esančios didesnės sistemos dalimi, kurioje vienas pavėluotas mokėjimas gali sukelti grandininę reakciją.

Deja, verslai dažniausiai sprendimus priima pagal savo finansinę padėtį ir galimybes. Todėl įmonėms svarbu pačioms atidžiai vertinti mokėjimų vėlavimo riziką, ypač dirbant su dideliais užsakovais, ir turėti pakankamus finansinius rezervus.