Mokestiniai klausimai visais laikais buvo tarp aktualiausių investuotojams, tačiau 2026 m. įsigalioję progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai, padidėjęs pelno mokestis ir kiti pokyčiai verslų savininkus paskatino iš naujo įvertinti, kaip efektyviausia įdarbinti kapitalą.

Mokesčių ekspertės J. Zarankienės teigimu, pagrindinis klausimas, į kurį investuojantys įmonių savininkai šiemet turėtų atsakyti, yra tai, ar pinigai jiems jau yra išmokėti kaip fiziniams asmenims. 

Jei kapitalas jau yra pasiekęs gyventoją, nuo šių metų praktiškai nelieka priežasčių, dėl kurių tokius pinigus vėl būtų verta „sugrąžinti“ į įmonę investavimo tikslais.

Tik su svarbia sąlyga – jeigu naudojamasi investicinės sąskaitos režimu ir investuojama į šiam režimui priskiriamus instrumentus: akcijas, obligacijas, fondus, tarpusavio skolinimą ar sutelktinį finansavimą.

„Tokiu atveju investavimas kaip fiziniam asmeniui yra akivaizdus pasirinkimas su palankiu 15 proc. GPM tarifu nepriklausomai nuo iš investicinės sąskaitos išimamos sumos, mokesčių mokėjimą atidedant iki pelno išsimokėjimo momento. Tiesa, labai svarbu naudotis investicinės sąskaitos režimu.

Be jo ši matematika „griūna“, pelnui iš investavimo kasmet patenkant į progresinį apmokestinimą. Apskritai dėl mokesčių reformos šiemet pasikeitė skirtingų alternatyvų mokestinės naštos skaičiavimai, kurie dar pernai atrodė dar visai kitaip“, – sutelktinio finansavimo operatorės „Röntgen“ investuotojų bendruomenės renginyje kalbėjo J. Zarankienė.

Kada verta per įmonę

Visgi „Forvis Mazars Lithuania“ vadovaujanti partnerė pabrėžia, kad kapitalui esant įmonėje, investavimas juridinio asmens vardu, neišmokant lėšų fiziniam asmeniui ir nesumokant iš karto GPM, vis dar gali turėti mokestinių pranašumų. 

Tiesa, tokiu atveju svarbu įvertinti, ar juridinis asmuo dar tenkina lengvatinio, 7 proc. pelno mokesčio tarifo sąlygas. Visų pirma – ar neviršijamas 300 tūkst. Eur metinių pajamų limitas, taip pat ar tokia įmonė yra vienintelė tiesiogiai valdoma fizinio asmens.

„Jei įmonė moka 17 proc. pelno mokestį ir pelną kažkuriuo momentu išmoka akcininkui, investuoti per bendrovę gali būti nepalanku, nes tokiu atveju investavimo pelnas bus apmokestintas 2 kartus – įmonė gautą pelną apmokestins pelno mokesčiu, o akcininkui išmokamas lėšas – GPM.

Tačiau 7 proc. tarifą taikanti holdingo įmonė, gaunanti dukterinių bendrovių dividendus ir juos investuojanti, gali būti labai palanki.

Toks scenarijus per ilgesnius laikotarpius, atsižvelgiant į investuojamą didesnę sumą ir pinigų vertę laike, gali duoti net šiek tiek geresnį rezultatą nei investicinės sąskaitos režimas, bet ir tuomet reikia įvertinti keletą niuansų“, – teigia J. Zarankienė. 

Tarp tokių niuansų ji mini, pavyzdžiui, nuostolingas investicijas, kurios investicinės sąskaitos režimu besinaudojantiems gyventojams bus traktuojamos palankiau, t.y. jos mažins būsimą pelną.

Tuo tarpu įmonėms paskolintų lėšų netekimas apmokestinamojo pelno nemažins.

„Žinoma, investavimas per įmonę ir toliau išlieka palankia alternatyva, kai, pavyzdžiui, investuojama į 10 proc. viršijančius kitų bendrovių akcijų paketus.

Tokiu atveju jau po dvejų metų akcijų pardavimas taps neapmokestinamu, o gautas lėšas bus galima toliau reinvestuoti nemokant nei pelno mokesčio, nei GPM“, – teigia J. Zarankienė.

Stebi augimą

Tad nors šiuo metu daugeliu atvejų investavimas kaip fiziniam asmeniui atrodo patrauklesnis nei per įmonę, vienoje didžiausių šalies sutelktinio finansavimo platformų „Röntgen“ šiemet matomas juridinių asmenų aktyvumo augimas.

Per pirmus dešimt šių metų mėnesių įmonės platformoje sutelkė 14 proc. iš viso 91,9 mln. Eur pritraukto kapitalo.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu įmonių sutelkta paskolų dalis dar siekė 12 proc.

„Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Rasos Beiniūtės teigimu, platformoje investuojančioms įmonėms paprastai būdinga tai, kad jos sąskaitose turi lėšų, kurių greitu metu verslui nereikės.

„Dalis mūsų klientų – verslų savininkų – lėšas investuoja tiek kaip fiziniai asmenys, tiek ir kaip juridiniai.

Matome, kad įmonės yra linkusios investuoti tas lėšas, kurių neplanuojama netrukus išleisti, arba tas, kurios kaip tik laukia tolesnėje ateityje žinomo pinigų panaudojimo momento ir šį laikotarpį išnaudoja kapitalui auginti“, – komentuoja R. Beiniūtė.

Pasak jos, šiemet vidutinė įmonių investicija „Röntgen“ augo net dukart sparčiau nei fizinių asmenų. 

„Dalį pastarojo meto investuojančių įmonių aktyvumo galima būtų priskirti ir šiemet įsigaliojusiai mokesčių reformai“, – tvirtina R. Beiniūtė.

„Röntgen“ duomenimis, platformoje investuojančios įmonės išsiskiria dešimt kartų didesne vidutine investicija nei fiziniai asmenys, šiuo metu sudarančia beveik 21 tūkst. Eur.

Kita vertus, apie pusę visų įmonių sutelktų lėšų sudaro investicijos nuo 100 tūkst. Eur.

Didžiausios investicijos įmonėms leidžia užsitikrinti aukščiausius palūkanų rėžius, tad vidutinės įmonių šiemet gaunamos metinės palūkanos – 8,33 proc. – yra kiek didesnės nei fizinių asmenų.

„Praktika rodo, kad tiek gyventojai, tiek įmonės visų pirma ieško tvarių būtų įdarbinti kapitalą su fiksuotais ir neilgais  terminais, kas ketvirtį mokamomis palūkanomis bei pirminiu NT įkeitimu kaip užtikrinimo priemone“, – renginyje kalbėjo R. Beiniūtė.