Lietuvoje galiojantys mokesčiai netarnauja ekonomikos aktyvinimui, teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė Zita Pagirskienė. Anot jos, analizuojant mokestinių įstatymų leidybos istoriją Lietuvoje akivaizdu, jog šis darbas atliekamas nekokybiškai.

„Iki šių metų Pelno mokesčio įstatymas buvo pakeistas 73 kartus, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – net 93 kartus, Pridėtinės vertės mokesčio - 76 kartus, tad dažnas įstatymų keitimas leidžia daryti išvadą, kad valstybinės institucijos kuria nekpokybiškus produktus, kuriais turi remtis verslininkai, bet niekas iš valstybinių institucijų už tai neatsako. O verslininkai buvo baudžiami, jei tų įstatymų nesilaikė“, - teigia Z. Pagirskienė.

Ji skaičiuoja, kad nuo 1995 – ųjų įsigaliojusiame Mokesčio administravimo įstatyme buvo administruojama 14 mokesčių, o šiandien net 26.

Daugumos mokesčių surinkimo ir administravimo išlaidos dažnai viršija surenkamas į biudžetą pajamas.

Pavyzdžiui, pernai administruoti 26 mokesčiai, o pajamų gauta vos iš 20. Pagal surenkamų mokesčių dydį Lietuva vis labiau linksta prie Lotynų Amerikos valstybių. Tik trys ES valstybės perskirsto per biudžetą mažesnę BVP dalį, nei Lietuva“, - teigia ji.

Anot akademikės, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia sudaryti verslui kurti naujas darbo vietas, o žmonėms – galimybę daugiau uždirbti. Tokią analizę ji pateikė šiandien Seime vykusioje konferencijoje "Verslo būklė Lietuvoje ir mokesčių sistemos tobulinimas".

Ekonomika.lt inf.