Įstatymų nustatyta tvarka nederintas Vyriausybės sprendimas užkirs kelią mažas pajamas gaunantiems asmenims pasirinkti gerą advokatą

Pažeidusi dialogo su socialiniais partneriais procedūrą bei Teisingumo ministerijos su advokatais pasirašytas sutartis Vyriausybė atsisakė atsiskaitymus už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą sieti su minimalia mėnesine alga (MMA).

Taip ministrų kabinetas bando išvengti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams mokamo darbo užmokesčio kilimo – šiems advokatams, kaip ir kitiems dirbantiesiems, gaunamas atlygis, kuris yra siejamas su MMA, nuo rugpjūčio 1 dienos būtų padidėjęs keliais litais.

Į Lietuvos advokatūrą jau kreipėsi dėl tokio sprendimo ieškinius teismui rengti pasiruošę šios asociacijos nariai.

"Dėl tokio už akių priimto Vyriausybės nutarimo visų pirma neigiamas pasekmes pajus mažas pajamas gaunantys gyventojai", – vertina advokatė Liudvika Meškauskaitė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja. Pasak jos, dar labiau susiaurės eilinių žmonių galimybės atrasti ir pasirinkti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiantį advokatą. "Ne paslaptis, kad daugelis aukštos kvalifikacijos advokatų dėl ypač žemų įkainių nenori teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos", – sako Lietuvos advokatūros vicepirmininkė.

Žmogaus teisių ekspertei keistai atrodo Vyriausybės lėšų perskirstymo prioritetai:

"Girdime, kokia surinktų mokesčių dalis skiriama samdomiems iš užsienio bankroto administratoriams "Snoro" istorijoje, konsultantams dėl atominės elektrinės uždarymo. Tokiais atvejais Vyriausybė aiškina, kad aukštas atlygis garantuoja kokybiškas paslaugas ir artėjanti tariama antroji krizės banga nuo milžiniškų dydžių neatgraso. Tačiau, kai kalba eina apie paprastus žmones kamuojančias teisines bėdas – konsultacijas asmenims dėl žemės susigrąžinimo, nelegalios samdos, neteisėto atleidimo iš darbo ir panašiais klausimais – advokatams įsiskolinusi Vyriausybė žino tik vieną receptą – taupyti mažinant skiriamus asignavimus", – dėl dvigubų standartų apgailestauja L. Meškauskaitė.

Primintina, kad Teisingumo ministerijos duomenimis, liepos 15 d. valstybės įsiskolinimas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams sudarė 1 mln. 127 tūkst. litų.

Daugiau nei pusė šio įsiskolinimo atsirado dar 2011 metais.

Papildoma informacija

Siekiant išspręsti finansavimo problemą Lietuvos advokatūra siūlo reformuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą. Siūloma atsisakyti iš biudžeto išlaikomų valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų.

Sprendimų dėl advokato pagalbos skyrimo priėmimą siūloma pavesti teismams, o ikiteisminiame tyrime, – prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos koordinavimą (konkretaus advokato parinkimą žmogui, atsižvelgiant į jo pageidavimą) siūlytina pavesti Lietuvos advokatūrai.

Toks valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo modelis nuo 2004 metų sėkmingai veikia Estijoje. Skaičiuojama, kad minėti pertvarkymai leistų sutaupyti ne mažiau kaip 3 mln. litų, šiuo metu skiriamų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų išlaikymui.

Lietuvos advokatūros inf.