Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad atlikus 2022-2023 m. įsigytų verslo kelionių analizę, nustatyta daugiau nei 260 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių dėl asmeninių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis. Pažeidimai dažniausiai nustatyti, kai įmonės lėšomis apmokamos įmonėje nedirbančių šeimos narių kelionės, atostogos derinamos su darbo išvykomis bei netinkamai pritaikomos lengvatos komandiruotėms. 2023 m. I pusm. stebėsenos ir kontrolės veiksmų metu, kai buvo nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejai, su jais susijusių ir papildomų mokesčių sumos sudarė apie 5,5  mln. eurų, o 2022 m. – apie 6,2 mln. eurų.

„Privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejus stebime jau ne pirmus metus, nors situacija gerėja, tačiau vis dar nustatomi piktnaudžiavimai dėl automobilių bei gyvenamosios paskirties būsto naudojimo asmeniniams tikslams, o verslo įsigytu motociklu ar laivu savo malonumui naudojasi įmonės darbuotojai. Taip pat dėmesį skiriame ir verslo kelionėms, nes pasitaiko atvejų, kai įmonės lėšomis apmokamos šeimos narių atostogos ar poilsiui skirtos pramogos bei piktnaudžiaujama prisidengiant komandiruotėmis“, – pasakoja VMI Kontrolės departamento vyr. patarėjas Rolandas Puncevičius.

Vienu iš VMI stebėsenos atvejų buvo įvertintos 5 vienos įmonės verslo kelionės, iš kurių 3 pripažintos pajamomis natūra. Už beveik 15 tūkst. eurų įmonės lėšomis įsigytos verslo kelionės į Dubajų bei kurortinius miestus Turkijoje ir Egipte, o kartu su vadovu keliavo ir jo brolis. VMI analizė parodė, kad jis įdarbintas buvo laikinai – tik kelionės laikotarpiu, taip galimai bandant išvengti atsakomybės už verslo lėšų naudojimą asmeninėms reikmėms. Po stebėsenos veiksmų, visos minėtos įmonės patirtos kelionių išlaidos pripažintos vadovo bei darbuotojo pajamomis natūra, papildomai mokėtina mokesčių suma viršijo 4 tūkst. eurų.

„Dar viena sritis, kurioje tenka atkreipti verslo dėmesį – vadinamosios darbostogos (angl. workation), kai visa komanda išvyksta dirbti į populiarią atostogų šalį. Visgi, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad toks darbas užsienyje nėra laikomas komandiruote – jis prilyginamas nuotoliniam darbui, o pagrindiniu kelionės tikslu turi išlikti darbinių funkcijų atlikimas. Kitu atveju, darbostogų metu išmokėti dienpinigiai turi būti apmokestinami kaip darbo užmokestis, o kitos su kelione susijusios išlaidos turės būti laikomos bei apmokestinamos kaip dovanos[1] arba pajamos natūra“, – primena R. Puncevičius.

Teigiamus pokyčius šioje srityje atspindi įmonių deklaruojamų pajamų natūra elgsenoje: bendrai 2020 ir 2022 m. laikotarpiu deklaruota pajamų natūra suma padidėjo 2,2 kartus, (nuo 58 mln. iki 130 mln. eurų) o išskaičiuota GPM suma – beveik 3 kartus (nuo 3,6 mln. iki 10,2 mln. eurų).

VMI inf.