Trečiadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienašališkai nusprendė padidinti sostinės gyventojams karšto vandens ir šildymo kainą. Veiksmų imtasi, kai sostinės savivaldybė nepatvirtino šildymo kainų, nors turėjo tai padaryti.

Jau nuo gegužės mėnesio vilniečiai už kubinį metrą karšto vandens mokės 19,49 Lt (be PVM) – 37 ct daugiau nei balandžio mėnesį, o šildymo kaina pakelta iki 27,4 ct/kWh (be PVM) – 0,26 ct daugiau nei balandžio mėnesį. Tačiau 1 proc. šildymo kainos pokytį sostinės gyventojai pajus tik nuo kito šildymo sezono pradžios.

Kainos didinimą nulėmė šilumos kiekio suvartojimo pokytis, kuro struktūros pasikeitimas. Taip pat atsižvelgta į prietaisų nusidėvėjimą bei infliaciją.

VKEKK pirmininkės pavaduotojos Danas Janulionis teigė, kad komisijos specialistai perskaičiavę „Vilniaus energijos“ siūlomą karšto vandens kainą nusprendė ją didinti 2 proc. „Vidutiniškai vienam gyventojui karštas vanduo per mėnesį turėtų pabrangti apie vieną litą“, - aiškino specialistas.

Nors karšto vandens kaina buvo pakeista VKEKK sprendimu, į posėdį atvykę „Vilniaus energijos“ atstovai teigė, kad susidariusi situacija yra įmonei nepalanki. Jų teigimu, įmonei tiekiant karštą vandenį patiriamas 22 proc. nuostolis.

VKEKK specialistas prasitarė, kad siūlydama daugiau nei penkiais litais didesnę karšto vandens kainą „Vilniaus energija“ norėjo, kad kainos augimu būtų padengti įmonės nuostoliai, patiriami dėl neteisingai pildomų vandens skaitiklių duomenų. „Yra nemažai nuostolių dėl butų, kurių įmonė negali suvaldyti. Dėl to yra kreipiamasi į įstatymų leidėjus ir prašoma keisti reglamentavimą“, - komentavo pašnekovas.

Kol kas Vilniuje gyventojai už nesąžiningų vilniečių sukeltą nuostolį sumoka pasidalydami jį tarp vieno namo gyventojų per „gyvatuko“ mokestį. „Kur gyventojai už vandenį moka tvarkingai, šis mokestis yra stabilus, tačiau yra tokių namų, kur „gyvatuko“ mokestis nuolat šokinėja“, - komentavo D.Janulionis.

D.Janulionis prasitarė, kad Kauno ir Klaipėdos karšto vandens tiekėjai jau irgi VKEKK pateikė prašymą, kad būtų keliama karšto vandens kaina.

Siūlo atskirti vasarą nuo žiemos

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia manantis, jog karšto vandens kainos vasarą, karšto vandens kaina žiemą bei šildymo kainos turi būti išskirtos atskirai - esą tik tokiu atveju būtų galima aiškiai matyti, kas, už ką ir kiek moka.

„Visų pirma, aš manau, kad būtų labai svarbu matyti skaidrumą: karšto vandens kaina vasarą, karšto vandens kaina žiemą ir šildymo kaina. Šias tris dalis išskaidrinus mes iš tikro matytume, už ką vartotojas moka. Kol viskas nepakankamai aiškiai išskirta, yra galimybė manipuliuoti kainomis - vienas kainas dėti į kitų kainų sąskaitas. Aš manau, kad to skaidrumo sieksime", - teigė ministras.

DELFI primena, kad UAB „Vilniaus energijos“ skaičiavimais karštas vanduo turėtų kainuoti 24,38 Lt/kub. m, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybai per 30 dienų nenustačius šios karšto vandens kainos, pagal Šilumos ūkio įstatymą VKEKK vandens kainą gali nustatyti vienašališkai.

DELFI inf.