Vasarį naujų kompetencijų įgyti šalies teritorinės darbo biržos nusiuntė daugiau nei 1,7 tūkst. bedarbių - profesinio mokymo dalyvių skaičius išaugo dviem trečdaliais, palyginti su sausiu.

Jų įdarbinimą garantuoja tikslinės sutartys su darbdaviais, kurių siūlomoms darbo vietoms bus parengti reikalingi darbuotojai.

Darbo rinka po mokymų pasipildys trūkstamais transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojais, metalų suvirintojais bei pjaustytojais elektra ir dujomis, apdailininkais, plataus profilio kirpėjais, pardavėjais, apskaitininkais, virėjais, medienos apdirbimo staklininkais, medkirčiais, autotransporto priemonių remonto šaltkalviais, santechnikais, staliais, pastatų apšiltintojais, stogdengiais ir kt.

Vasarį darbo pasiūlymų darbo biržos klientams buvo pateikta 8,5 proc. daugiau nei sausį ir net 47 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai - iš viso darbdaviai pasiūlė 19,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Greičiausiai įsidarbinti gali pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, virėjai, dažytojai, lengvųjų automobilių vairuotojai, siuvėjai.

Praėjusį mėnesį besiregistruojančių naujų bedarbių skaičius, palyginti su sausiu, sumažėjo beveik 40 proc. - teritorinės darbo biržos įregistravo 23,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Per mėnesį darbo rinka pasipildė 19,6 tūkst. dirbančiųjų, iš jų - 13,3 tūkst. buvo įdarbinti, 2,8 tūkst pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, 3,5 tūkst. bedarbių teritorinių darbo biržų specialistai nusiuntė į laikino užimtumo rėmimo priemones.

Kovo 1 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų registre šalyje buvo 229,9 tūkst. bedarbių - tai 5,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Jie sudarė 12,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Jaunimo iki 25 metų amžiaus įregistruota 27,5 tūkst. (0,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį)- tai sudaro 12 proc. visų bedarbių ir 7,2 proc. šalies 16-24 metų amžiaus gyventojų.

Tarp jaunų bedarbių 53,7 proc. neturi jokios profesijos ir kvalifikacijos, 49,9 proc. - darbo patirties.

Sudėtingiausia situacija darbo rinkoje išlieka Ignalinos, kur registruotas nedarbas siekia 21 proc., Alytaus - 20,3 proc., Zarasų - 19,1 proc., Kelmės - 18,6 proc., Kalvarijos, Akmenės ir Anykščių - po 18,4 proc. savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių fiksuota Neringoje -7,1 proc., Trakuose - 9,1 proc. ir Klaipėdos rajone - 9,6 proc.

Tarp didmiesčių mažiausiai registruotų bedarbių buvo Vilniuje - 9 proc., Šiauliuose ir Klaipėdoje - po 9,4 proc., daugiausiai - Panevėžyje 12,5 proc.

 Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus inf.