Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2012 m. balandžio mėn. buvo minus 21 ir, palyginti su kovo mėn., nepasikeitė. Šiek tiek padidėjusį pesimizmą prognozuojant savo namų ūkio ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn. atsvėrė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo bei galimybės bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. prognozės.

Balandžio mėn. 8 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 43 proc.– kad pablogėjo, likusieji 49 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 8, 40 ir 51 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 13 proc. gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 27 proc. manė, kad prastės (kovo mėn. – atitinkamai 16 ir 26 proc.). Daugiau nei pusės (56 proc.) gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 11 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 56 procentai – kad pablogėjo, 32 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 12, 51 ir 36 proc.). Kas penktas gyventojas (20 proc.) manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 35 proc. – kad pablogės, 41 procentas teigė, kad padėtis išliks tokia pati (kovo mėn. – atitinkamai 19, 33 ir 43 proc.).

Balandžio mėn. 17 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 46 proc. prognozavo, kad jis ir toliau augs (kovo mėn. – atitinkamai 16 ir 49 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandžio mėn. skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 20, kaime – minus 24. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o kaime – nepasikeitė. Miesto gyventojų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties suprastėjimą, dalis padidėjo nuo 24 iki 28 procentų. Šalies ekonominės padėties blogėjimą prognozavo kas trečias (33 proc.) miesto gyventojas, iš jų 10 proc. manė, kad padėtis labai pablogės (kovo mėn. – atitinkamai 32 ir 7 proc.). Tačiau nuo 24 iki 27 proc. padidėjo miesto gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis.

Kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau, palyginti su praėjusiu mėn., vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, bet mažiau gyventojų tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Per metus (2012 m. balandžio mėn., palyginti su 2011 m. balandžio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičių didėsiant, dalis padidėjo nuo 38 iki 48 proc., o manančiųjų, kad bedarbių mažės, – sumažėjo nuo 23 iki 17 proc.

Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo, dalis sumažėjo nuo 26 iki 20 proc. Mažiausiai pasikeitė gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, o besitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis per metus padidėjo nuo 21 iki 25 proc.

Statistikos departamento inf.