Siekdama pagreitinti pašto siuntų pristatymą Lietuvos gyventojams ir verslui, Susisiekimo ministerija siūlys Vyriausybei importo PVM sumą skaičiuoti ne nuo 75, o nuo 518 litų vertės prekių.

Į Europos Sąjungą importuojamos prekės yra apmokestinamos importo muitais ir importo PVM. Ministerijos siūlomi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai leistų suvienodinti pašto siuntose siunčiamų daiktų vertės ribą, iki kurios nebūtų mokamas nei importo muitas, nei importo PVM.

Šiuo metu Lietuvoje importo PVM netaikomas tik toms prekėms, kurių bendra vertė neviršija 75 Lt (išskyrus alkoholio ir tabako gaminius). Tuo tarpu pagal Europos Tarybos reglamentą importo muitais neapmokestinamos iki 518 Lt (150 EUR) vertės siuntos, išsiųstos tiesiai iš trečiosios šalies gavėjui Europos Sąjungoje.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui neretai susidaro situacijos, kai ta pati siunta importo muitais neapmokestinama, tačiau importo PVM apmokestinama.

Pavyzdžiui, jei pašto siuntos vertė yra nuo 75 iki 518 Lt, už ją nereikia mokėti importo muito, tačiau būtina pateikti bendrąją įvežimo deklaraciją, nes siunta apmokestinama importo PVM. Su tuo susijusių administracinių formalumų tvarkymas užtrunka, todėl pašto siuntų pristatymas gavėjams pailgėja maždaug viena diena.

Paslaugų pirkėjai nurodo, kad ekonominė nauda, kurią jie gauna dėl greitesnio prekių pristatymo, sudaro apie 0,4 proc. pašto siuntos vertės. Šis ekonominis efektas ypač svarbus aukštųjų technologijų, elektronikos, kompiuterinės technikos ir kai kurių pramonės sričių įmonėms, kurios kasdien siunčia ir gauna didelius kiekius nedidelės vertės pašto siuntų. Kai kurie

Skubių siuntų gabentojų asociacijos narių klientai, kuriems nedidelės vertės pašto siuntų gabenimas reikalingas nuolat, nurodo, kad kasdien patiria iki 12 tūkstančių litų nuostolio dėl to, kad dėl administracinių formalumų pailgėja siuntų gabenimo terminas. Tai turi įtakos ir jų galimybėms užtikrinti operatyvų savo paslaugų teikimą ar prekių tiekimą.

Todėl minėti įstatymo pakeitimai turėtų didelę teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai: sumažėtų pašto paslaugų teikėjams tenkanti administracinė našta ir patiriamos sąnaudos, pagreitėtų pašto siuntų pristatymas, būtų skatinama elektroninė prekyba, pritraukiamas užsienio verslas ir padidėtų Lietuvos konkurencingumas.

Pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje apmokestinimo vertės riba yra maža ir nesiekia 518 Lt, todėl tikėtina, kad pašto siuntų srautai galėtų pasikeisti Lietuvos naudai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme 75 Lt vertės riba buvo nustatyta Lietuvai įstojus į ES, vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis, tuo metu numačiusiomis ne 518 Lt, o 75 Lt prekių neapmokestinimo importo muitais vertės ribą. Iki 2009 m. sausio 1 d. šios vertės buvo vienodos.

Tačiau vėliau prekių neapmokestinimo importo muitais vertės riba buvo padidinta iki 518 Lt, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas liko nepakeistas.

 Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus inf.