Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius argumentuoja, kad verslo organizacijų siūlomi mokestiniai pakeitimai yra mažiausiai žalingi ekonomikos augimui ir turintys plačiausią bazę. Jis taip pat pasisakė prieš Vyriausybės planus didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.

„Girdime, kad Vyriausybė linkusi didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifus, kurie kaip tik turi didžiausią poveikį ekonomikos augimui. Šiuo ir taip nelengvu metu siūlomi pokyčiai gali reikšmingai susilpninti šalies konkurencingumą. Ilgainiui tokia politika lemtų mažėjantį bendrąjį vidaus produktą, o dėl to, savo ruožtu, mažėtų ir finansavimas gynybai“, – teigė V. Janulevičius.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tikina, kad GPM kėlimas didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams didintų emigracijos riziką ir turėtų pasekmių ekonomikos augimui.

„Tai atsilieptų mažesnėmis investicijomis, lėtesniu darbo našumo augimu ir lėčiau augančiu darbo užmokesčiu. Ką ir bekalbėti apie itin prastą signalą tarptautinei investuotojų bendruomenei, kurį siunčiame ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo laikais kalbėdami apie mokesčių didinimą, o ne valstybės ūkio konkurencingumo skatinimą“, – aiškino R. Valiūnas.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, panašų neigiamą poveikį investicinei aplinkai turėtų ir pelno mokesčio didinimas.

„Mokestis jau pernai buvo padidintas procentu, tad siūlomas tolesnis drastiškas didinimas neigiamai paveiks investicinį klimatą. Be to, didžiausią neigiamą pelno mokesčio didinimo poveikį pajaučia mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai, dirbantys žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose“, – pabrėžė jis.

Didžiausių verslo organizacijų vadovai kritiškai vertina ir galimą siūlymą apmokestinti draudimo įmokas, pažymėdami, kad daugiau negu pusės draudimo paslaugų Lietuvoje vartotojos yra verslo įmonės.

Kritiškai vertinamas ir siūlomas cukraus mokestis. Verslininkų teigimu, fiskalinis jo poveikis būtų pernelyg nedidelis, palyginti su administravimo kaštais ir įgyvendinimo sudėtingumu.

Verslo atstovai taip pat kviečia Vyriausybę įsipareigoti sumažinti valstybės išlaidas visose srityse 5 proc. punktais bei išnaudoti skolinimosi gynybos reikmėms mechanizmus.

Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Investors‘ Forum“, „Unicorns Lithuania“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.

ELTA primena, kad pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.

Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.