Seimas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 21 straipsnio pataisoms, kuriomis išplečiama socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtis (įtraukiant socialines paslaugas teikiančius pelno siekiančius juridinius asmenis, o taip pat tokias paslaugas teikiančius fizinius asmenis).

Pataisų pristatymo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pažymėjo, kad, visuomenei senstant, šių paslaugų poreikis pastoviai auga, deja, dažnai, ypač didžiuosiuose miestuose, gyventojams šių paslaugų tenka ilgai laukti.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai suteiks teigiamą postūmį: „Galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad teisė pasinaudoti šita nuostata suteikta tik pelno nesiekiantiems asmenims, vaikų ir jaunimo globos institucijoms, senelių, neįgaliųjų globos institucijoms, nors pridėtinės vertės mokesčio direktyva ES valstybėms narėms suteikia tam tikrą diskreciją nustatant socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį. Todėl kontroliuojant Vyriausybės institucijoms, siūloma šitą teisę suteikti ir didesniam ratui socialinių paslaugų teikėjų.“

Priėmus siūlomus pakeitimus, į neapmokestinimo PVM režimo taikymo apimtį bus įtraukti ir nustatyta tvarka socialines paslaugas teikiantys pelno siekiantys juridiniai asmenys, o taip pat ir tokias paslaugas teikiantys fiziniai asmenys. 

Pataisos įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-427(2) pritarė 95 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 4 Seimo nariai.

Šiuo metu Lietuvoje socialinės paslaugos ir su jomis susijusios prekės neapmokestinamos PVM tik kai jas teikia (tiekia) pelno nesiekiantys asmenys, t. y. vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 2 straipsnio 21 dalyje pelno nesiekiantis juridinis asmuo apibrėžiamas kaip juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas).

LRS inf.