Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą. Žmonės praranda pinigus, jeigu smalsumo vedini nuvyksta prie paštomato ir nusprendžia sumokėti pinigus už siuntą, kurios nė nebuvo užsakę. Atsiskaitę kortele už gautą siuntą, paštomato dėžutėje randa šiukšlių arba beverčių daiktų. SEB bankas informuoja, kaip neužkibti ant tokių finansinių sukčių jauko.

„Iki šiol Lietuvoje labiau žinomos telefoninių sukčių apgavystės, taip pat bandymai el. laiškais ar SMS žinutėmis išvilioti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Tačiau šis atvejis  kitoks – SMS žinutėje nėra jokių nuorodų, kurias spaudus reikėtų suvesti banko prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis. Gavėjas yra kviečiamas tiesiog atvykti į paštomatą atsiimti siuntos ir žinutė yra praktiškai identiška kaip ta, kurią įprastai gauname iš siuntų tarnybų užsisakę prekes el. parduotuvėje“, – teigia Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė. 

Susimoka už šiukšles

Gaunamose SMS žinutėse žmonėms yra pranešama, jog jie gavo siuntą ir turi ją atsiimti nurodytame paštomate. Smalsumo vedinas žmogus nuvyksta atsiimti. Suvedus siuntos numerį, jo ar jos prašoma susimokėti už siuntinį. Suma paprastai siekia nuo 30 iki 100 eurų. 

Sumokėjus, pašto dėžutė atsiveria, o gavėjas išvysta apgaulę – butaforinę siuntą – į dėžę įpakuotas popieriaus ar laikraščio skiautes, šiukšles ar kitus beverčius dalykus. O pinigai atitenka sukčiams. 

Anot SEB banko Prevencijos departamento direktorės, tokiu būdu sukčiai pasinaudoja siuntų bendrovių teikiama paslauga, kai gavėjai gali susimokėti už siuntą ją atsiimant. 

„Norint netapti sukčių auka, būtina laikytis šių principų – jeigu laukiate siuntos, pasitikrinkite siuntos numerį ir paštomatą, į kurį planuojama ją pristatyti. Jeigu siuntos nelaukiate, būkite budrūs priimdami sprendimą, ar siuntą atsiimti. Jeigu yra galimybė, pasitikrinkite siuntos numerį ir siuntėją. Už siuntą, gaunamą paštomatuose, mokėkite tik iš anksto. Galiausiai, nemokėkite už jokias iš anksto nesuplanuotas ir nelauktas siuntas“, – pabrėžia D. Uosytė.

Anot jos, tokiu finansinio sukčiavimo atveju gyventojas pats atlieka mokėjimą kortele, tad atgauti pinigus bus labai sunku. Taip pat negalėsite pateikti pretenzijos prekybininkui dėl sugadintos arba nekokybiškas prekės, kadangi šios prekės nebūsite užsakęs. Vienintelis kelias – kreiptis į policiją. 

Primena ir apie kitus sukčiavimo būdus

Banko specialistės teigimu, verta nepamiršti ir kitų populiarių sukčiavimo būdų, kurie tyko apsiperkant internetu. 

Vienas dažniausių – bandymai išvilioti interneto banko ir mokėjimo kortelių duomenis prisidengiant „Vinted“, Skelbiu.lt, Booking.com bei kitų skelbimų platformų vardais. 

Kitas populiarus metodas – kai apsimetėliai prašo suteikti kortelės duomenis, kad neva galėtų atlikti mokėjimą už įsigyjamą prekę ar susimokėti už jos siuntimo paslaugas. D. Uosytė pabrėžia, kad norint gauti mokėjimo pervedimą visada užtenka nurodyti savo banko sąskaitos numerį.

„Jeigu gavote SMS žinutę ar nuorodą el. laišku, niekada nesuveskite savo prisijungimo duomenų. Sukčiai gali kėsintis į jūsų interneto banko atpažinimo kodą, programėlės „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodus, Mobile-ID sPIN ir sPIN2 kodus, mokėjimo kortelės duomenis, todėl juos saugokite. Jei manote, kad tik pažiūrėsite, kokia gi ten nuoroda – nedarykite to. Sukčių puslapis atrodys praktiškai taip pat, kaip tikras interneto banko puslapis, tai gali jus suklaidinti.  Gyventojai turėtų būti kritiški ir aklai nepasitikėti gaunamais laiškais ar SMS žinutėmis“, – dalijasi SEB banko Prevencijos departamento direktorė D. Uosytė.

Taip pat reikėtų būti budriems, jei prašoma atsiųsti jūsų mokėjimo kortelių nuotraukas, kur matyti visi duomenys – tokios informacijos nereikėtų niekam siųsti ir ja dalintis.

SEB banko inf.