Religinėms bendruomenėms suteiktas 3 m. terminas pateikti Vyriausybei per Teisingumo ministeriją prašymus ir kitus dokumentus dėl religinės paskirties pastatų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre šių religinių bendruomenių vardu.

1948 m. sovietų valdžiai paskelbus religinių bendruomenių nekilnojamojo turto nacionalizaciją, dalis religinėms bendruomenėms priklausiusių pastatų buvo atimti iš teisėtų savininkų, tačiau daugelis bažnyčių ir kitų religinės paskirties pastatų buvo palikti naudotis religinėms bendruomenėms.

Religinės bendruomenės, kurios tais pastatais naudojosi visą sovietmetį, sulaukusios Lietuvos nepriklausomybės ir toliau naudojosi šiais pastatais, kurie niekada nebuvo iš jų atimti, tad šių pastatų registracijai restituciją reguliavę teisės aktai nebuvo pritaikyti.

Tačiau religinės bendruomenės neturėjo į šiuos pastatus nuosavybės teisių ir susidurdavo su įvairiomis problemomis dėl pastatų išlaikymo ar restauravimo.

Teisingumo ministerija ragina religines bendruomenes, turinčias savo žinioje religinės paskirties nekilnojamojo turto, kuris 1948 m. buvo paskelbtas nacionalizuojamu, tačiau paliktas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms naudotis ir religinių bendruomenių ir bendrijų faktiškai naudotas ir tebenaudojamas pagal paskirtį, bet kuris nėra įregistruotas šių religinių bendruomenių vardu, kreiptis į Teisingumo ministeriją ir pateikti įstatymo nustatytus dokumentus, kadangi terminas baigsis 2015 m. birželio 30 d.

Teisingumo ministerijai reikia pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir religinės bendrijos vyriausiosios vadovybės Lietuvoje išduotą pažymą, kuria patvirtinama, kad religinė bendruomenė ar bendrija nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį daiktą iki 1948 m. birželio 19 d. ir nepertraukiamai naudojosi juo nuo 1948 m. birželio 19 d. iki pažymos surašymo dienos.

Teisingumo ministerijos inf.