Lietuvoje

Lietuvoje > Naujienų archyvas > Prognozuoja, kad rudenį padaugės bedarbių ir pramonės įmonių bankrotų

Spausdinti

Prognozuoja, kad rudenį padaugės bedarbių ir pramonės įmonių bankrotų

2023 08 23

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja.

„Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo. Labiausiai lūkesčių mažėjimą lėmė būtent prastėjanti situacija pramonės ir statybų sektoriuose.

Vokietijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje ekonomikos lūkesčiai krito daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Vokietijos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas krito iki žemiausio nuo pandemijos pradžios lygio, Švedijos – kiek pagerėjo. Visoje Europos Sąjungoje valstybių pramonės įmonėse po truputį kaupiasi gatavos produkcijos atsargos“, – komentavo ekonomistė.

Anot jos, Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklis taip pat indikuoja apie galimą sektoriaus susitraukimą.

„Santykinai geriau šiandien laikosi tie, kurių didesnė dalis verslo yra priklausoma nuo vidaus rinkos. Sudėtingiausia situacija įmonėse, kurios vykdo užsienio įmonių užsakymus. Vienas tokių stambiausių užsakovų yra būtent Vokietijos pramonės įmonės“, – atkreipė dėmesį E. Stonkutė.

Ji tikino, kad šiuo metu įmonės atsargiai vertina bet kokius plėtros planus.

„Galimybes plėstis, be paklausos problemų, riboja ir išaugusios paskolų palūkanų normos, kurių pikas, panašu, dar gali būti ir nepasiektas, o poveikis ekonomikoje visa apimtimi pasireikš, tikėtina, šių metų pabaigoje.

Reikalui esant skolintis ir apyvartinėms lėšoms tapo labai brangu. Kol kas didžiausias dėmesys skiriamas veiklų optimizavimui, investicinių planų pristabdymui, naujų atidėjimui ir, jei gali, rezervo užsitikrinimui, kuris gali būti nukreiptas darbuotojų išsaugojimui, jei ženkliai mažėtų veiklos apimtys“, – komentavo ekonomistė.

Pasak jos, reikia pažymėti, kad Kinijos prekių, kurių importas yra labai reikšmingas Europos Sąjungoje, kainų defliacija gali tapti naujų iššūkiu Europos Sąjungos ir Lietuvos gamintojams, kurie patiria aukštesnius gamybos kaštus.

„Tai gali tapti dar vienu neigiamu veiksniu šalia galimo energijos išteklių kainų augimo artėjant žiemos sezonui“, – prognozavo ekonomistė.

Daugės bankrotų ir atleidimų?

E. Stonkutė skaičiavo, kad mažėja lietuviškos kilmės prekių eksportas.

„Dar nuo praėjusių metų neatsigauna chemijos pramonės eksportas. Medienos gaminių, baldų gamybos sektoriuose jau anksčiau kaupėsi atsargos, jau žinome ir apie darbuotojų atleidimo atvejus, tačiau jau kurį laiką stebime ir atsargų didėjimą tekstilės ir drabužių siuvimo sektoriuose.

Tikėtina, kad šiuose sektoriuose gali plisti veiklų apimčių mažinimo, stabdymo ar net darbuotojų atleidimo nuotaikos. Galimi ir bankrotai“, – prognozavo ekonomistė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius irgi nebuvo optimistiškas.

„Prastos tendencijos Lietuvos pramonės sektoriuje pamažu vis labiau veikia ir darbo rinką. Gamybos sektoriuje situacija akivaizdžiai darosi sudėtingesnė.

„Kaip patvirtina Užimtumo tarnyba, gamybos įmonėse auga darbuotojų atleidimų skaičius: pirmąjį pusmetį gauta 20 pranešimų apie planuojamus atleidimus, kai prieš metus jų buvo 12. Taip, skaičius nėra didelis, bet darbuotojų samda yra sumažėjusi iki minimumo“, – atkreipė dėmesį pramonininkų atstovas.

Ant jo, laisvų darbo vietų skaičius linkęs mažėti, jokio didėjimo nepastebima.

„Ir nors gamybos įmonės siekia maksimaliai išsaugoti esamas darbo vietas, darbuotojų masiškai neatleidžia, bet mažina pamainų skaičių“, – sakė V. Janulevičius.

Praradusiems darbą tūkstantinės išmokos

Užimtumo tarnyba patvirtino, kad vasarą darbo rinkoje fiksuota pasyvesnė darbuotojų paieška ir samda. Mažiau darbdavių ieškojo darbuotojų, mažėjo darbo pasiūlymų, mažiau darbo ieškančiųjų sugrįžo į darbo rinką.

Liepą ieškodami darbuotojų į Užimtumo tarnybą kreipėsi 4 tūkst. darbdavių – 0,6 tūkst. mažiau nei birželį ir 1,1 tūkst. mažiau nei gegužę. Mažėjo ir laisvų darbo vietų pasirinkimas: per mėnesį jų registruota 14,5 tūkst. – 2 tūkst. mažiau nei birželį ir 5,3 tūkst. mažiau nei gegužę.

„Liepą įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius – mažiausias nuo kovo. Viena vertus, toks darbo paklausos sumažėjimas atspindi būdingą pasyvesnę darbuotojų paiešką vidurvasarį. Kita vertus, stebime prislopusią darbuotojų paiešką kai kuriuose sektoriuose dėl atidėtų plėtros planų ir neaiškumo dėl veiklos mastų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ilgus metus vienoje įmonėje dirbą darbuotojai po jos bankroto ar etatų mažinimo gali kreiptis dėl ilgalaikio nedarbo išmokos.

„Sodra“ informavo, kad ilgalaikio darbo išmoka skiriama: 77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo nuo 5 iki 10 metų, 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo dirbo nuo 10 iki 20 metų, 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo 20 ir daugiau metų.

„Visa žmogui priklausanti suma išmokama vienu kartu. Skaičiuojame, kad 2023 m. pirmą pusmetį šią išmoką gavo 2,9 tūkst. žmonių. Vidutinė ilgalaikio darbo išmoka siekė 2 162 eurus“, – skaičiavo „Sodra“.

Šaltinis: tv3.lt / aut. Vilija Mačiulskytė

> Atgal