Vyriausybės pritarimą iš esmės gavusiam socialiniam modeliui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos, trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos šalies darbo rinkai, teigia SEB banko prezidento patarėjas.

Anot Gitano Nausėdos, bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas yra geriausia, ką valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų.

Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis mano, jog socialinis modelis turėtų liberalizuoti darbo santykius, o tai yra svarbiausias šalies ekonomikos prioritetas.

„Sakyčiau, finansavimo pagrįstumo (trūksta - BNS). Jei yra kalbama apie pensijų indeksavimą, mokėjimą bazinės pensijos iš valstybės biudžeto - tokie dalykai turėtų būti pagrįsti skaičiais ir nustatytas aiškus planas, kaip prie šių sprendimų bus pereita. Šita pusė man keltų tam tikrų abejonių, tačiau dėl savo kompleksiškumo modelis man yra priimtinas, nes praktiškai jis paliečia didžiąją dalį darbo rinkos segmentų“ , - BNS komentavo G.Nausėda.

Anot jo, vieni svarbiausių pasiūlymų yra bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas, kuris, anot ekonomisto, objektyviau nustatytų jų dydį, kuris nebebūtų siejamas su politiniais sprendimais.

„Iš principo tai yra geriausia, ką mūsų valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų. Tai būtų bendras modelio įvertinimas“, - sakė G.Nausėda.

Jo žodžiais, modelis kiek netinkamai buvo pristatytas visuomenei, tačiau iš esmės jis suaktyvins procesus darbo rinkoje, leis darbdaviams kurti naujas darbo vietas.

„Buvo išneštas ir padėtas į dienos šviesą, o diskusijų prieš tai nebuvo, todėl galbūt interesų grupėms kai kurioms sunku suprasti, jog tai nėra darbdavių primesta prievarta - dokumentų rinkinys samdomiems darbuotojams nuskriausti. Reiktų į socialinį modelį žvelgti, jog jis suaktyvina procesus darbo rinkoje, suteikia galimybę darbdaviams drąsiau kurti darbo vietas ir tai yra pakankamai socialdemokratiška“, - tikino analitikas.

Jo teigimu, priėmus pataisas, pirmaisiais metais gali pasirodyti, jog padidės socialinė atskirtis Lietuvoje, tačiau tai tebus trumpalaikis ir labiau vizualus efektas, o ilguoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika ir darbo rinka turėtų pajusti teigiamą įtaką.

„Trumpuoju laikotarpiu gali būti suintensyvėjęs tiek atleidimų, tiek priėmimų procesas. Sparčiau vyks tie struktūriniai pokyčiai, kurie darbo rinkoje yra tikrai reikalingi. Kai kurie darbdaviai kartais susilaiko nuo ryžtingesnio sprendimo, nes turi skaičiuoti atleidimo sąnaudas. Galbūt tai sudarys prielaidas radikaliam darbo vietų pokyčiui, kuris galbūt sukurs tam tikrą diskomfortą trumpuoju laikotarpiu, bet tiek darbuotojui, tiek darbdaviui išeis į naudą“, - kalbėjo G.Nausėda.

Finansų ekspertas R. Rudzkis BNS kalbėjo, jog vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos prioritetų turėtų būti darbo santykių liberalizavimas, o būtent socialinis modelis tą ir turėtų padaryti.

„Neabejotinai reikia liberalizuoti darbo santykius. Ateityje mūsų didžiausios grėsmės yra per lėtas ekonomikos augimas, per didelis jaunimo išvažiavimas, ir vienintelis radikalus būdas pakeisti situaciją yra pagerinti investicinį klimatą, pritraukiant daugiau investicijų, o tam trukdo per daug griežtas Darbo kodeksas“, - sakė R.Rudzkis.

Jo žodžiais, be to, svarbu kompleksiškai spręsti ir mokesčių stabilumo bei biurokratinio spaudimo problemas, tokiu būdu būtų galima pritraukti daugiau investicijų.

„Kaip bebūtų paradoksalu, netgi darbuotojams tai yra geriau. Atrodo, kad darbo santykių liberalizavimas padaro darbuotojus pažeidžiamus ir iš dalies taip yra, bet iš kitos pusės, jei tai ves prie naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, tai pilnai viską kompensuos. Nėra geresnės apsaugos darbuotojui, kaip jo paklausa darbo rinkoje“, - sakė R.Rudzkis.

BNS inf.