Seimas po svarstymo pritarė Ekonomikos komiteto patobulintam Mažųjų bendrijų įstatymo projektui Nr. XIP-4003(2). Šiuo projektu siekiama sukurti naujos teisinės formos juridinių asmenų – mažųjų bendrijų – teisinį reguliavimą. Tikimasi, kad tai pagerins verslo sąlygas ir paskatins verslumą.

Svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad mažoji bendrija būtų ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai (ne daugiau kaip 10) būtų fiziniai asmenys.

Tokias bendrijas būtų galima įsteigti sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartis, steigimo aktus. Savo veikloje mažosios bendrijos privalėtų vadovautis nuostatais.

Mažųjų bendrijų steigėjais galėtų būti tik fiziniai asmenys, kurie, įregistravus bendriją, taptų jos nariais. Taip pat nariais galėtų būti ir fiziniai asmenys, įnešę ar įsipareigoję įnešti įnašus į bendrijas. Siūloma įtvirtinti, kad bendrijų narai negalėtų turėti darbo santykių su savo mažosiomis bendrijomis.

Įstatymo projekte numatyta, kad mažosios bendrijos nario įnašu galėtų būti nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas bendrijai, pinigai ar kitoks turtas.

Projekte siūloma reglamentuoti nario teisių perleidimo ar nario savanoriško pasitraukimo procedūras. Didelis dėmesys skiriamas mažųjų bendrijų valdymui.

Siūloma įtvirtinti dvi valdymo formas: tik mažosios bendrijos narių susirinkimas (tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organas); mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.

Siekiant sudaryti vienodas sąlygas mažųjų bendrijų nariams dalyvauti priimant sprendimus, projekte siūloma nustatyti, kad kiekvienas narys turėtų po vieną balsą bendrijos narių susirinkime. Jei mažoji bendrija turėtų vienasmenį valdymo organą – mažosios bendrijos vadovą, jos nuostatuose galėtų būti nustatyta kitokia balsų paskirstymo jos nariams tvarka.

Atsižvelgiant į vieną pagrindinių mažosios bendrijos tikslų – veiklos ir valdymo paprastumą, lankstumą, siūloma nustatyti, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai būtų priimami paprasta visų narių balsų dauguma, išskyrus nustatytas išimtis, kai sprendimams priimti reikėtų didesnės nei įstatyme nustatyta mažosios bendrijos narių balsų daugumos.

Tokiomis išimtimis būtų mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl mažosios bendrijos nuostatų, finansinių metų pelno paskirstymo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, kuriems priimti būtų reikalinga kvalifikuota ne mažesnė nei 2/3 visų mažosios bendrijos narių balsų dauguma.

Mažosios bendrijos narių susirinkimo vienbalsio pritarimo reikėtų sprendžiant klausimus dėl naujų narių priėmimo, narių nepiniginių įnašų, trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pelno paskirstymo. Priimant sprendimus, balsavime negalėtų dalyvauti narys, su kurio asmeniu siejamas priimamas sprendimas.

Mažųjų bendrijų įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reguliavimo ypatumus, jeigu mažąją bendriją sudarytų vienas narys. Tokiu atveju nereikėtų šaukti mažosios bendrijos narių susirinkimo, nebūtų taikomos šio susirinkimo organizavimą ir sprendimų priėmimą jame reguliuojančios nuostatos.

Šio nario raštiški sprendimai būtų prilyginami mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimams.

Numatoma, kad mažųjų bendrijų nariai turėtų teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Mažosios bendrijos pelnas būtų paskirstomas narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, būtų paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui, jei bendrijos nuostatuose nebūtų nurodyta kita tvarka.

Projektu taip pat siūloma apibrėžti atvejus, kuomet pelno dalis nebūtų išmokama, numatoma mažųjų bendrijų likvidavimo tvarka.

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus inf.