Šiandien Seimas priėmė Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus, kurie mažosioms savivaldybėms atveria kelią einamaisiais metais panaudoti ankstesniais metais gautas ir nepanaudotas pajamas, laikantis fiskalinės drausmės nuostatų. Teigiami pokyčiai palies net 57 iš 60 Lietuvos savivaldybių,  išskyrus trijų didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Finansų ministerijos parengta tvarka leis išspręsti atsiradusią problemą, kai mažosios savivaldybės, nuo šių metų įsigaliojus naujam biudžeto planavimo būdui, prarado galimybę pasinaudoti tomis lėšomis, kurios gyventojų pajamų mokesčio pavidalu yra sumokamos iki gruodžio pabaigos, bet į savivaldybės sąskaitas pakliūva jau kitų metų sausį.

Įstatymo pakeitimais savivaldybėms sudarytos sąlygos panaudoti praėjusiais metais nepanaudotą pajamų dalį trumpalaikiams įsiskolinimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus, buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 dieną, dengti, o jų nesant, kitoms reikmėms.

Tuo atveju, kai trumpalaikiai įsipareigojimai viršys nepanaudotų pajamų dalį, numatomų padengti trumpalaikių įsipareigojimų suma turės būti ne mažesnė nei nepanaudota pajamų dalis.

Atkreiptinas dėmesys, kad praėjusiųjų metų nepanaudota pajamų dalis pridedama prie planuojamų metų pajamų tik vertinant savivaldybės biudžeto atitikimą deficito dydį ribojančiai taisyklei.

Tai reiškia, kad pajamų ir asignavimų apskaita dėl naujos nuostatos  nesikeis.

Savivaldybių fiskalinę drausmę taip pat užtikrins ir savivaldybėms nustatyta prievolė teikti finansinių rodiklių prognozes.


 

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus inf.