Mūsų šalyje kainos pastaruoju metu augo bene sparčiausiai visoje Europoje. Infliacijos tempas dabar lėtėja, bet už pagrindines prekes lietuviai moka jau daugiau nei kiti europiečiai. Vyriausybė nutarė padidinti minimalią algą, bet ji ir toliau bus dukart mažesnė, nei, pvz., Vokietijoje, kur maistas ir gėrimai kainuoja panašiai, o drabužiai ir avalynė net pigesnė.

Šiais metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalusis valandinis atlygis (MVA) yra atitinkamai 840 eurų ir 5,14 euro neatskaičius mokesčių.

Vyriausybės priimtu nutarimu, nuo 2024 m. pradžios MMA bus 924 eurai, o MVA – 5,65 euro neatskaičius mokesčių.

Šių metų kovo mėnesį buvo apie 108,7 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 13,7 tūkst.

Pagal Darbo kodeksą minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Be kita ko, su MMA glaudžiai susijęs vairuotojų atlygis, kurio didelę dalį jie gauna kaip dienpinigius. Pagal dabar galiojančią tvarką dienpinigiai neapmokestinami, jeigu darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokesčio dydis yra ne mažesnis kaip MMA, padauginta iš koeficiento 1,65.

Didesnė minimali alga aktuali ir tiems, kas dirba savarankiškai ir moka fiksuotas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 6,98 proc. MMA.

Alga mažesnė, o kainos didesnės

Vokietija yra viena iš didžiausių Lietuvos užsienio priekybos partnerių ir didžiausia ekonomika visoje ES.

Šioje šalyje minimali alga nuo kitų metų didėja iki 12,41 euro (dabar yra 12 eurų). Taigi mažiausiai už savo darbą gaunantys Lietuviai uždirbs dvigubai mažiau, nei mažiausiai uždirbantys vokiečiai.

Eurostat duomenimis, bendras vartojimo kainų lygis Lietuvoje sudaro beveik 80 proc. ES vidurkio (Vokietijoje – beveik 109 proc.).

Maisto ir gėrimų kainos mūsų šalyje sudaro 99 proc. ES kainų vidurkio (Vokietijoje – beveik 106,5 proc.).

Tuo metu drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje jau viršiją bendrijos vidurkį ir sudaro atitinkamai 102,3 proc. ir 105,2 proc., kai Vokietijoje – atitinkamai 98,7 ir 98,8 proc.

Paprastai kalbant, gaudami dvigubai mažesnį minimumą, Lietuvos už drabužius ir avalynę turi mokėti daugiau, nei dukart didesnį minimumą uždirbantys vokiečiai.

Žada daugiau kelti NPD

Pagal Ekonominės raidos scenarijų darbo užmokesčio augimo tempas 2023 m. šalyje sieks 9,1 proc., 2024 m. gali sulėtėti iki 5 proc.

Vidutinė metinė infliacija 2023 m., planuojama, sudarys 8,5 proc., o kitąmet jos tempas sulėtės iki 2,3 proc.

Trišalė taryba dar 2017 m. yra sutarusi dėl MMA didinimo formulės – t.y. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus duomenis.

Pagal šį susitarimą ir ekonominės raidos prognozes apskaičiuotas MMA dydis galėtų būti 953 eurai. 

Tačiau atsižvelgiant į profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų išsakytas pozicijas ir nuogąstavimus ir MMA „į rankas“ didinimo bent iki 701 Eur, Trišalėje taryboje bendru sutarimu buvo pritarta MMA didinti 10 proc. (iki 924 eurų) kartu didinant ir maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 20 proc. (iki 750 Eur). 

Esą tai leistų užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai neatsidurtų skurdo rizikoje.

tv3.lt inf.