„Luminor“ bankas ragina nepasiduoti apgaulei ir duomenų atsiųstose nuorodose nesuvedinėti. Netikrą profilį galima atskirti pagal sekėjų skaičių (pvz., „Luminor Lietuva“ profilį „Facebook“ stebi daugiau kaip 68 tūkst. žmonių), taip pat įtarimą sukelti turėtų paskelbtų įrašų skaičius bei profilio sukūrimo data. Sukčių profiliai paprastai turi nedaug įrašų, kurie dažniausiai būna paskelbti per vieną dieną, ir yra sukurti vos prieš keletą dienų ar savaičių.

Primename, kad „Luminor“ banko rengiamų konkursų laimėtojai skelbiami tik konkrečių įrašų komentaruose. Informuodamas apie laimėjimą bankas niekuomet neprašo atidarinėti nuorodų, pateikti asmeninių duomenų, konfidencialių slaptažodžių ar prisijungimo duomenų.

„Raginame visuomet patikrinti, ar komentaro autorius yra oficiali „Luminor" paskyra, nedelsiant blokuoti netikrus profilius ir pranešti apie juos mums tiesiogiai“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Bankas ragina gyventojus neprarasti budrumo ne tik socialiniuose tinkluose. Šiandien sukčiai nesudėtingai gali sukurti ir gražiai atrodančią elektroninę parduotuvę, taip priviliodami galimas aukas. Netikrose svetainėse dažniausiai žadamos didžiulės nuolaidos ir akcijos, tad internete informaciją nuolat reikėtų vertinti kritiškai – reikia galvoti, ar tai nėra per gerai, kad būtų tikra?

L. Sadeckas ragina nepasiduoti pirmam įspūdžiui ir nepagailėti laiko pasigilinant į puikius pasiūlymus.

„Jeigu socialiniame tinkle ar interneto svetainėje pastebite prekę, kuri yra išskirtinai pigi – būkite atsargūs, nes tai gali būti sukčių jaukas. Jeigu juvelyrinis dirbinys, laikrodis ar telefonas, kainavę 1000 eurų, yra siūlomi už penkis kartus mažesnę sumą, akivaizdu, jog būtina atidžiau pasidomėti pardavėjo patikimumu“, - sako L. Sadeckas.

Ekspertas sako, kad perkant internetu reikia atidžiai vertinti asmens ar įmonės, kuriai pateikiate savo asmeninius ar mokėjimo kortelių duomenis, patikimumą. Taip pat svarbu nepamiršti, jog sukčiai nuolat mokosi iš nepavykusių apgavysčių ir tobulėja. Jie ne tik sukuria gerai atrodančias internetines svetaines, bet ir nukopijuoja bendrovių logotipus, įdiegia netikrų funkcijų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai įprastai. Dažnai pastebimas įmonių, kurios teikia kurjerių ar pašto paslaugas, tinklalapių kopijavimas, kuriuo siekiama išgauti konfidencialius duomenis parduodant prekes internete.

Pasak L. Sadecko, apsisaugoti nuo tokių atakų galime tik suprasdami, jog nusikaltėlių taikiniu gali būti kiekvienas iš mūsų, todėl internetinėje erdvėje reikia būti kritiškiems. Apsipirkinėkite tik patikimose elektroninėse parduotuvėse ir tam naudokite atskirą mokėjimo kortelę. Šioje kortelėje nelaikykite santaupų – internetiniai sukčiai negalės pasinaudoti jūsų finansais, jei iš anksto užkirsite tam kelią. Vis dėlto, jeigu supratote, kad įvykdėte neaiškų sandorį ir galėjote patekti į sukčių pinkles – nedelsiant kreipkitės į policiją ir savo banką.

• Elektroninėje parduotuvėje ar socialiniuose tinkluose jums siūloma itin gera kaina nusipirkti produktų, kurie kitur jau yra išparduoti. 

• Išskirtinai geros nuolaidos. Jei nuolaida nereali – tikėtina, jog tai melas.

• Jei gaunate pranešimą apie prekę ar dovaną, kurios nepirkote ar nedalyvavote konkurse jai laimėti.

• Jei e. parduotuvė veikia nestabiliai, kelia įtarimus arba jūs negalite rasti jokios informacijos apie prekės grąžinimo sąlygas, pačią parduotuvę ar bendrovę, kuriai ji priklauso. Verta pasitikrinti ir parduotuvės buveinės adresą – sukčiai gali nurodyti realiai neegzistuojantį adresą. 

• Internetinė svetainė buvo sukurta neseniai. Pasitikrinti, kada buvo sukurta svetainė, galite viešai prieinamuose šaltiniuose.