Vertinimo santrauka

• Siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės. Šie pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, tačiau tikėtinas ribotas postūmis siekiant artesnio Europos Sąjungos (ES) vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio, kuris Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc., gerinant balansą tarp mažiau verslo ciklui jautrių ir ekonomikos augimo potencialui palankesnių mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo.

• Siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą. Skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų sumažės nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.).

• Pakeitimai sudarytų daugiau paskatų augti smulkiajam ir vidutiniam verslui, o investicinės sąskaitos (ISA) įgyvendinimas, padidindamas potencialiems investuotojams paskatas dalyvauti kapitalo rinkoje, galimai atvertų daugiau galimybių diversifikuoti verslo finansavimosi šaltinius.

• Poveikis šalies gyventojams bus nevienodas ir priklausys nuo asmens ekonominės veiklos formos (darbo santykiai, individuali veikla ir pan.), bendro gaunamų pajamų lygio, turimo nekilnojamojo turto (NT) vertės, šio turto registracijos vietos ir kt.

• Mokestiniai pakeitimai kartu su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu mažins mokestinę naštą, susijusią su pagal darbo sutartį gaunamomis pajamomis (mažesnėmis nei maždaug vienas vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir didesnėmis nei penki VDU per mėn.).

• Didėjant mokestinei naštai už individualios veiklos pajamas, maža dalis vidutinių ir didesnių pajamų gavėjų pajustų reikšmingą mokestinės naštos padidėjimą.

• Dėl tikėtino NT mokesčio regresyvumo pajamų nelygybė gali mažėti lėčiau, nei tikimasi.

• Siūlomas pajamų apmokestinimo pakeitimas sumuoti įvairių rūšių pajamas, viršijančias 60 arba 180 VDU, ir joms pritaikant papildomus tarifus, suteiks Lietuvos mokesčių sistemai daugiau vertikaliojo teisingumo.

• Lietuvos banko vertinimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui.

• Poveikis Lietuvos šešėlinės ekonomikos dydžiui priklausys nuo dirbančiųjų ir verslininkų reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą.

• ISA taikymas turės teigiamą poveikį finansinį kapitalą sukaupusiems ar ketinantiems jį kaupti gyventojams, tačiau šis poveikis bus nedidelis ir pasireikš per ilgesnį laikotarpį.

• Vertindami siūlomus mokestinius pakeitimus (kartu su didinamu NPD) iš makroekonominės perspektyvos, darome išvadą, kad dėl šių pakeitimų sumažėjusi bendra mokestinė našta skatins Lietuvos ekonomikos aktyvumą. Kita vertus, biudžeto lėšų netekimas dėl didinamo NPD gali siekti apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau 2024 m., o įgyvendinant visą NPD didinimo planą, šis netekimas toliau didėtų ir vėlesniais metais.

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/isvada-del-siulomu-mokesciu-istatymu-pakeitimu-poveikio

Lietuvos banko inf.