Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus šalies miestus. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, didžiausias „Swedbank" išduotų būsto paskolų augimas fiksuotas Klaipėdoje ir mažesniuose šalies miestuose. Tarp penkių didžiųjų šalies miestų Klaipėdoje išduotų paskolų skaičius išaugo daugiausiai - 54 proc., o mažesnėse šalies savivaldybėse augimas siekė 23 procentus.

„Geros šalies ūkio perspektyvos ir augantys atlyginimai visoje šalyje skatina teigiamus gyventojų lūkesčius dėl ateities, todėl jie drąsiau ryžtasi priimti sprendimą dėl naujo būsto įsigijimo. Tai pastebime ir už šalies sostinės ribų, be to, sulaukiame pastebimai daugiau gyventojų paklausimų dėl galimybės įsigyti pageidaujamą būstą", - sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė.

Iš viso „Swedbank" išduotų būsto paskolų skaičius per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo šeštadaliu ir sudarė apie 3,8 tūkstančio. Beveik du iš trijų klientų skolinosi butui įsigyti, kas trečias klientas - namui pirkti ar statyti. Daugėjo banko klientų, kurie dėl būsto paskolos kreipėsi internetu - šįmet nuotolinėmis galimybėmis pasinaudojusių klientų dalis sudarė 8 procentus.

Kaip ir anksčiau, daugiausiai visų būsto paskolų suteikta Vilniuje. Vilniečiams suteiktos paskolos sudarė apie 45 proc. visų „Swedbank" per pirmąjį šių metų pusmetį suteiktų būsto paskolų.

Vidutinė paskola augo, įmokoms skiriama pajamų dalis - mažėjo
Šalies gyventojams suteikiamos būsto paskolos vidutinė vertė per metus išaugo. Tam įtakos turėjo kilusios būsto kainos ir gyventojų noras rinktis kokybiškesnį naujos statybos būstą. Per pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė „Swedbank" suteikta būsto paskola siekė beveik 57 tūkst. eurų, ir buvo 6 proc. didesnė negu praėjusiais metais.

Vidutinės būsto paskolą imančio kliento pajamos atskaičius mokesčius šiuo metu sudaro apie 1,2 tūkst. eurų, o kai paskolos sutartis pasirašoma kartu su bendraskoliu - apie 1,7 tūkst. eurų.

Pasak „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovės, gyventojų būsto paskolos įmokoms skiriama pajamų dalis sumažėjo. „Jei praėjusiais metais „Swedbank" klientai būsto paskolai vidutiniškai skirdavo 27 proc. savo mėnesio pajamų, tai per šiuos metus ši dalis sumažėjo iki 25 procentų. Džiugu tai, kad, nepaisant augančių pajamų, gyventojai neskuba didinti savo įsipareigojimų, todėl jų finansinė situacija išlieka tvari", - komentuoja J. Gumuliauskienė.

Būsto įperkamumas - rekordinis
Nors nuo šių metų pradžios stebimas spartesnis nekilnojamojo turto kainų augimas, kartu augant ir vidutinėms gyventojų pajamoms jų galimybės įpirkti būstą išlieka geros. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje pajamų augimas Vilniuje lenkė vidutinį būsto kainų augimą, todėl sostinėje būsto įperkamumas pasiekė rekordinį lygį. Remiantis „Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, pirmą šių metų ketvirtį gyventojai Vilniuje galėjo įpirkti vidutiniškai 74 kv. m. ploto būstą, tai yra, 1 kv. m. didesnį būstą nei prieš metus.

Tuo metu Kauno ir Klaipėdos gyventojai per pirmąjį šių metų ketvirtį galėjo įpirkti atitinkamai 107 kv. m. ir 103 kv. m. būstą. Tiesa, įperkamo būsto plotas šiuose dviejuose miestuose per pastaruosius metus sumažėjo - nuo atitinkamai 126 kv. m. ir 104 kv. m.

„Nors Klaipėdoje ir ypač Kaune būsto įperkamumas yra sumažėjęs, čia nekilnojamo turto kainų augimas fiksuotas nuo palyginti žemos bazės, todėl galimybės įsigyti būstą išlieka palankios", - pastebi J. Gumuliauskienė.

„Swedbank" ekonomistai būsto įperkamumą skaičiuoja atsižvelgdami į vidutinę buto kainą ir vidutiniam atlyginimui taiko 1,5 koeficientą. Laikoma, kad įsigyjant būstą paimama 30 metų trukmės būsto paskola su 15 proc. dydžio pradiniu įnašu, kuriai mokėti kas mėnesį turėtų būti skiriama 30 proc. namų ūkio pajamų.

„Swedbank" inf.