Diskusijoje dėl elektros kainų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) atsakomybę dėl savo sprendimo didinti elektros kainą bando perkelti Vyriausybei, nors tai neatitinka tikrovės bei objektyvių aplinkybių.

Kartu VKEKK dar gali pasinaudoti  įprasta galimybe išskirstyti kainos padidėjimą per didesnį laikotarpį ir taip ženkliai sumažinti kainos kilimą vartotojams.

Premjero patarėjas energetikos klausimais Kęstutis Škiudas primena, kad laikinai einantis premjero pareigas Andrius Kubilius pabrėžė,  jog Vyriausybė nepriėmė jokių sprendimų, didinančių elektros kainą.

Patarėjas pastebi, kad didžiąja dalimi elektros energijos kainų kilimas yra susijęs su padidėjusiu lėšų poreikiu vadinamosioms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (arba kitaip VIAP) apmokėti.

Iš VIAP lėšų yra subsidijuojama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamyba termofikacinėse elektrinėse, taip pat elektros sistemos saugumą užtikrinantis elektros generacijos lygis bei jungties Lietuva-Švedija projekto įgyvendinimas.

K. Škiudas pažymi, kad visas 2013 m. vidutinės elektros energijos kainos pabrangimas sudaro 11 proc. (5 cnt/kWh), palyginus su 2012 m.:

• 6 proc. sudaro elektros energijos gamintojams grąžinamos skolos už VKEKK netiksliai prognozuotas gamtinių dujų kainas 2011 metams bei nepagrįstai sumažintas supirkimo kainas UAB „Vilniaus energija“ 2010 metais, taip pat už Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos sutartinių įsipareigojimų vykdymą;
• beveik 2 proc. elektros kaina didėja dėl sparčiai augančio elektros energijos, pagamintos iš vėjo, saulės ir biomasės, privalomai superkamo kiekio;
• beveik 2 proc. padidėjimą lemia brangstančios gamtinės dujos (2013 metams VKEKK prognozuoja, kad gamtinių dujų kaina augs 7,7 proc., palyginus su prognozuota 2012 metams);
• 1 proc. – dėl VKEKK numatomų sąnaudų padidėjimo elektros energijai įsigyti iš elektros biržos ir ES bei trečiųjų šalių.

„Kaip matome iš pateiktų duomenų, kitų metų elektros kaina daugiausia didėja dėl įvairių energetikos bendrovių patirtų sąnaudų kompensavimų už ankstesnius metus“, – sako K. Škiudas.

Anot jo, tai patvirtina ir VKEKK 2012 m. spalio 12 d. nutarimas dėl VIAP lėšų ir kainų 2013 m. nustatymo, kuriuo į VIAP sąmatą įtraukiama 171,2 mln. litų neatitikimas tarp gamintojams praėjusiais metais nustatytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.

„Dėl tokio Dianos Korsakaitės vadovaujamos VKEKK sprendimo kitais metais turėsime staigų kainos šuolį aukštyn“, – teigia patarėjas K. Škiudas, – „vidutinė elektros kaina didėja 5 ct/kWh, buitiniams vartotojams – 6 ct/kWh, o dar kitais metais turėsime beveik tokio pat dydžio kainų mažėjimą -3 ct/kWh. Jei visas įmonių patirtų sąnaudų kompensavimas būtų išdėstomos per 3-4 metus, elektros kainos didėjimas kitiems metams galėtų būti mažesnis 2-3 ct/kWh“.

Anot patarėjo, tikrovės neatitinka teiginys, kad kitų metų elektros kaina didėja dėl „beveik nepakeistos elektros energijos kvotos tose elektrinėse, kurios naudoja gamtines dujas“.

Kitų metų termofikacinių jėgainių kvota mažinama 11 nuošimčių, todėl jų išlaidos kurui kvotinei elektros energijai gaminti bus mažesnės.

Taip pat bus mažesnės ir Lietuvos elektrinės sąnaudos dujoms pirkti, nes didžioji dalis energijos šioje elektrinėje bus gaminama efektyvesniame naujajame bloke, kuris naudoja 30 nuošimčių mažiau dujų.

K. Škiudas įsitikinęs, kad Kainų komisija dar turi laiko peržiūrėti savo sprendimą ir sumažinti kitų metų elektros kainą 2-3 ct/kWh išdėstydama sąnaudų kompensavimą per 3-4 metus.

Ministro Pirmininko tarnybos Komunikacijos departamento inf.