SEB būsto įperkamumo rodiklis: vilniečiai jau turi daugiau galimybių nusipirkti būstą, tačiau jos dar mažesnės negu kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone.

Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis.

Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Vilniuje ir Rygoje galimybės nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 3,4 kv. m didesnį būstą, Rygoje – 0,8 kv. metro.

Talino gyventojai šiemet galėtų nusipirkti 3 kv. m mažesnį būstą negu pernai.

„Galimybės įsigyti būstą keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų, vidutinio darbo užmokesčio bei būsto kainų pokyčių. Naujų paskolų palūkanos mažėjo visose trijose Baltijos šalyse: daugiausiai Lietuvoje, mažiausiai – Latvijoje. Realusis darbo užmokestis (apskaičiuojamas įtraukiant ne tik darbo užmokesčio, bet ir vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokytį) Taline ir Rygoje didėjo, o Vilniuje mažėjo. Tačiau nepaisant neigiamo realiojo darbo užmokesčio pokyčio, dėl mažesnių paskolų palūkanų ir šiek tiek mažesnių būsto kainų, vilniečiai vis tiek šiemet galėtų įpirkti didesnio ploto būstą negu pernai. Tuo tarpu Talino gyventojų galimybės, nepaisant padidėjusio darbo užmokesčio ir sumažėjusių palūkanų, šiemet mažesnės. Estijos sostinėje tokia padėtis susiklostė dėl padidėjusių būsto kainų“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Vis dėlto pajamų ir nekilnojamojo turto kainų santykis Vilniuje išlieka blogiausias: nekilnojamojo turto kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Dabartinė padėtis – vis dar didelės būstų kainos, palyginti su vidutinėmis pajamomis, ir vis dar didelės abejonės dėl galimybių vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus ateityje. Tai daro neigiamą įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, naujų būsto paskolų imama gerokai mažiau negu prieš ketverius ar penkerius metus: vieni negali skolintis, nes jų pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą, kiti nenori, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti,“ – teigia šeimos finansų ekspertė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į senos statybos gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas. Apskaičiuota, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, uždirbantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose.

SEB banko inf.